Visuomeninė veikla tapo gyvenimo būdu
Liekupio bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė ir Rožyno seniūnaitis bei Gamtininkų bendruomenės steigėjas Rimantas Narkūnas, savo laisvalaikį ir energiją skiriantys žmonėms ir gyvenamajai aplinkai, pretenduoja tapti Metų panevėžiečiais.
Svarbiausia – pakloti pamatus
Vakarų Europos šalyse bendruomeniškumo daigai giliai įleidę šaknis, o Lietuvoje bendruomenės dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Todėl bet koks paskatinimas, padrąsinamas žodis ar padėka žmonėms, klojantiems bendruomenės pamatus, – labai svarbu.
Rožyno seniūnaitis ir Gamtininkų vietos bendruomenės vienas iš steigėjų Rimantas Narkūnas įsitikinęs, kad bet kuriam žmogui, dirbančiam tik iš idėjos, labai malonu būti įvertintam. Be to, geri pavyzdžiai gali užkrėsti kitus, būti kelrodžiu, kad galima gyventi kitaip.
Dar prieš keletą metų kaimynas su kaimynu tik pasisveikindavo, o dabar kartu švenčia įvairias šventes, puoselėja aplinką, padeda vienas kitam atsitikus bėdai.
„Žmonės nebėra abejingi ir aktyviai jungiasi į bendruomeninį gyvenimą. Sunkiausia – pakloti pamatus, paskui statyti namą būna gerokai lengviau. Deja, žmonės vis dar varžosi būti pirmi, tie, kurie padės tuos pamatus, tad kam nors reikia būti pionieriumi“, – juokavo R. Narkūnas.
Į visuomeninę veiklą jis įsitraukė prieš aštuonerius metus. Tai buvo vienas juodžiausių gyvenimo etapų: darbą policijoje teko palikti susirgus onkologine liga. Kova su ja išsekino buvusį pareigūną. Norėdamas pabėgti nuo liūdnų minčių, R. Narkūnas ėmėsi visuomeninės veiklos.
„Norėjosi kur nors save realizuoti, pasidalyti patirtimi, idėjomis ir mintimis. Kita vertus, tik taip galėjau pabėgti nuo įkyriai lendančių blogų minčių ir savotiškai išsikrauti, gauti dvasinį pasitenkinimą“, – pirmuosius žingsnius kuriant bendruomenių tradicijas prisiminė Rožyno seniūnaitis.
Kaip buvęs policininkas R. Narkūnas daugiausia energijos ir laiko skyrė saugumui. Panevėžiečio teigimu, realybė yra tokia, kad policijos pareigūnų, ypač patrulių, labai trūksta, todėl pati visuomenė turi prisidėti prie saugumo mieste.
Be to, tarnybą kasmet palieka daug pareigūnų, jų patirtis neįkainojama. Tereikia mokėti ja pasinaudoti.
„Džiugu, kad nemaža dalis tarnybą palikusių pareigūnų įsitraukia į policijos rėmėjų gretas. Jų mokyti jau nebereikia, tad tai didelė paspirtis. Policijos rėmėjai ir Rožyno bendruomenių nariai kurį laiką patruliavo jaunimo pamėgtose vietose. Rezultatai akivaizdūs: vaikai dviračiais pradėjo važinėti dėvėdami šalmus, be to, sumažėjo jaunimo daromų pažeidimų“, – „Sekundei“ pasakojo R. Narkūnas.
Jaunimu reikia pasitikėti
Dviejų sūnų tėtis įsitikinęs, kad jaunąją kartą reikia ugdyti ne draudimais, o juos įtraukiant į aktyvią ir prasmingą veiklą. Daug įtakos auklėjant turi ne tik tėvai, mokytojai, bet ir aplinka, kurioje gyvenama. Prie tos aplinkos kūrimo daug kuo gali prisidėti ir bendruomenės. Todėl visos trys Rožyno bendruomenės – Gamtininkų, Liekupio ir Rožyno – jaunimui kasmet organizuoja įvairius sporto turnyrus, įrengia sporto aikštynus ir žaidimo aikšteles.
„Jurginų gatvėje esančią aikštelę prižiūri patys vaikai. Manau, jaunimu reikia labiau pasitikėti ir suteikti daugiau atsakomybės. Labai svarbu, kad vaikai po pamokų turėtų kur nueiti, pasportuoti, kad nereikėtų bastytis gatvėmis ir krėsti šunybių. Tik reikia juos motyvuoti“, – mano R. Narkūnas.
Tiesa, kartais vis dar iškyla kartų konfliktų: pavyzdžiui, kai Jurginų gatvėje buvo rengiama žaidimų aikštelė, ten dirbančius žmones kone užsipuolė pagyvenusi moteris, neva jos gatvė neasfaltuota, o pinigai švaistomi vėjais.
„Kartais gyventojams labai sunku paaiškinti, kad tam naudojami ne miesto biudžeto pinigai, o skirti būtent bendruomenių veiklai. Rožyno gyventojų vizija – kada nors turėti modernų ir šiuolaikinį sporto kompleksą, mat rajonas didelis, o gyventojai gali sportuoti tik vieninteliame mokyklos stadione“, – prioritetus įvardijo seniūnaitis.
Dar viena jo veiklos sritis – rūpintis, kad bendruomenės nariai gyventų ne tik saugiai, bet ir ekologiškai. Pasak R. Narkūno, Panevėžys visada garsėjo kaip žalias ir jaukus miestas, todėl labai svarbu ir puoselėti šį įvaizdį. Jo svajonėse – gamtininkų teritorijoje įkurti Gamtos ir žmogaus susitaikymo parką su didele žaidimų aikštele, skulptūromis, senųjų amatų centru, pasakų nameliais ir kitais statiniais.
„Mūsų mieste trūksta viešųjų erdvių, kur šeimos galėtų turiningai ir saugiai leisti laisvalaikį, o svarbiausia – gamtos apsuptyje. Tai galėtų tapti unikaliu traukos centru, į kurį užsukti norėtų ne tik panevėžiečiai, bet ir turistai“, – planais pasidalijo R. Narkūnas.
Šiemet pirmą kartą konkurse „Saugiausia kaimynystė“ galėjo dalyvauti ir bendruomenės. Pirmąją vietą laimėjo Liekupio bendruomenė, o antrąją – Gamtininkų. Rožyno seniūnaitis įsitikinęs, kad šį konkursą būtų galima praplėsti, akcentuojant ne tik saugumą, bet ir tvarkingą aplinką, pavyzdžiui, jį pavadinti „Saugi kaimynystė – švari aplinka“.
„Dar labai trūksta įvairių prevencinių programų, padedančių kovoti su patyčiomis, smurtu, kvaišalais. Aišku, galime pasidžiaugti, kad gyventojai nelieka abejingi ir praneša apie galimai pardavinėjamas narkotines medžiagas ar niokojamus medžius“, – bendruomenės sąmoningumu džiaugėsi seniūnaitis.
Kaip viena šeima
Liekupio bendruomenės, šiemet pripažintos saugiausia, pirmininkė Bronė Slapšienė atvira – Metų panevėžiečio vardas išties garbingas apdovanojimas, tačiau moteriai daug svarbiau, kad ją gerbtų ir vertintų Liekupio bendruomenės nariai.
Jos teigimu, Liekupio bendruomenė oficialiai įregistruota tik šių metų pradžioje, tačiau kaip gyvenamųjų namų bendrija veikia jau nuo 2005-ųjų. Nors ji nedidelė, bet labai veikli ir draugiška.
„Esame tik apie 80 narių, tačiau kaip viena šeima – ir šventes švenčiame kartu, ir tvarkome savo aplinką, ir padedame ištikus bėdai“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, miesto pakraštyje esantis gyvenamųjų namų kvartalas yra gana nepatogioje vietoje: aplink daug valstybinės žemės, apaugusios krūmais ir žole. Deja, daugybę metų tos žemės niekas neprižiūri. Pirmaisiais metais gyventojai jėgas ir lėšas skyrė aplinkai gražinti ir tik sutvarkę savo kiemus ėmėsi kuopti tai, kas už tvoros.
„Kol statėmės namus, žiūrėjome tik savo kiemo, juk sutvarkyti penkiolikos arų plotą nėra taip lengva. Tačiau pamatėme didžiulį kontrastą tarp išpuoselėtų sodybų ir šabakštynų. Supratome, kad niekas kitas nesutvarkys tos aplinkos, kurioje gyvename, tai galime tik mes patys. Juk aukštoje žolėje veisiasi ir erkės, jos susargdino ne vieną augintinį“, – pasakojo B. Slapšienė.
Ji džiaugiasi, kad visi bendruomenės nariai kelis kartus per metus skuba į talką tvarkyti viešųjų erdvių. Šiemet pavasarį talkininkai išvežė daugiau kaip tris tonas šakų ir krūmų. Kad būtų lengviau prižiūrėti viešąsias erdves, iš bendruomenėms skirtų lėšų įsigijo traktoriuką žolei pjauti.
„Gyvename pačiame miesto pakraštyje, tačiau norisi, kad mūsų aplinka būtų kuo jaukesnė ir gražesnė, todėl kiekvienoje gatvėje yra po žmogų, atsakingą už talkų organizavimą ir aplinkos priežiūrą. Vienas lauke – ne karys, bet kai yra daug rankų ir noro, galima nuversti kalnus“, – kalbėjo pirmininkė.
Svajonių rakteliai
B. Slapšienė pripažino, kad ir jų bendruomenėje yra problemų: pernai bebaigiančiame griūti pastate įsikūrė benamiai. Nors bendruomenės nariai bandė tartis su Vilniuje dabar gyvenančiais namo savininkais, tačiau nepavyko jų įkalbinti nugriauti vaiduoklį. Benamius iš pastato teko vaikyti policijos pareigūnams.
„Problemų, kaip ir visur, ir pas mus netrūksta: dar yra tuščių sklypų, apleistų pastatų, tačiau tikimės bent jau keleriems metams išsinuomoti valstybinės žemės sklypelį ir paversti jį gražia rekreacine zona, kur galėtų būti įrengta sporto aikštelė vaikams“, – sakė B. Slapšienė.
Jos nuomone, užimti paaugliai nesiburs į gaujas ir bent jau iš dalies bus apsaugoti nuo klystkelių. Liekupyje gyvenančios šeimos itin skatina savo vaikus užsiimti aktyvia veikla, sportuoti. Ši bendruomenė gali pasidžiaugti, kad jauniausi jų nariai yra Lietuvos plaukimo, irklavimo ir futbolo sričių čempionai, laurus skina ir kitas šakas kultivuojantys vaikai bei jaunuoliai.
„Kokios atžalos – tokia mūsų senatvė. Labai norime jiems įrengti saugomą sporto aikštelę su specialia danga, apšvietimu ir visa reikalinga infrastruktūra. Laimėję konkursą „Saugi kaimynystė“ tuos 1000 litų nusprendėme skirti būtent šiai aikštelei. Kai vaikai išgirdo, kad kai ji bus ir jie visi turės savo raktus, manęs pradėjo klausinėti, kada gi juos gaus. Todėl pradėjau dalinti mažus simbolinius raktelius, kuriais jie galėtų užrakinti šią svajonę“, – pasakojo B. Slapšienė
Lina DRANSEIKAITĖ (SEKUNDĖ, 2013-11-06)
Svarbiausia – pakloti pamatus
Vakarų Europos šalyse bendruomeniškumo daigai giliai įleidę šaknis, o Lietuvoje bendruomenės dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Todėl bet koks paskatinimas, padrąsinamas žodis ar padėka žmonėms, klojantiems bendruomenės pamatus, – labai svarbu.
Rožyno seniūnaitis ir Gamtininkų vietos bendruomenės vienas iš steigėjų Rimantas Narkūnas įsitikinęs, kad bet kuriam žmogui, dirbančiam tik iš idėjos, labai malonu būti įvertintam. Be to, geri pavyzdžiai gali užkrėsti kitus, būti kelrodžiu, kad galima gyventi kitaip.
Dar prieš keletą metų kaimynas su kaimynu tik pasisveikindavo, o dabar kartu švenčia įvairias šventes, puoselėja aplinką, padeda vienas kitam atsitikus bėdai.
„Žmonės nebėra abejingi ir aktyviai jungiasi į bendruomeninį gyvenimą. Sunkiausia – pakloti pamatus, paskui statyti namą būna gerokai lengviau. Deja, žmonės vis dar varžosi būti pirmi, tie, kurie padės tuos pamatus, tad kam nors reikia būti pionieriumi“, – juokavo R. Narkūnas.
Į visuomeninę veiklą jis įsitraukė prieš aštuonerius metus. Tai buvo vienas juodžiausių gyvenimo etapų: darbą policijoje teko palikti susirgus onkologine liga. Kova su ja išsekino buvusį pareigūną. Norėdamas pabėgti nuo liūdnų minčių, R. Narkūnas ėmėsi visuomeninės veiklos.
„Norėjosi kur nors save realizuoti, pasidalyti patirtimi, idėjomis ir mintimis. Kita vertus, tik taip galėjau pabėgti nuo įkyriai lendančių blogų minčių ir savotiškai išsikrauti, gauti dvasinį pasitenkinimą“, – pirmuosius žingsnius kuriant bendruomenių tradicijas prisiminė Rožyno seniūnaitis.
Kaip buvęs policininkas R. Narkūnas daugiausia energijos ir laiko skyrė saugumui. Panevėžiečio teigimu, realybė yra tokia, kad policijos pareigūnų, ypač patrulių, labai trūksta, todėl pati visuomenė turi prisidėti prie saugumo mieste.
Be to, tarnybą kasmet palieka daug pareigūnų, jų patirtis neįkainojama. Tereikia mokėti ja pasinaudoti.
„Džiugu, kad nemaža dalis tarnybą palikusių pareigūnų įsitraukia į policijos rėmėjų gretas. Jų mokyti jau nebereikia, tad tai didelė paspirtis. Policijos rėmėjai ir Rožyno bendruomenių nariai kurį laiką patruliavo jaunimo pamėgtose vietose. Rezultatai akivaizdūs: vaikai dviračiais pradėjo važinėti dėvėdami šalmus, be to, sumažėjo jaunimo daromų pažeidimų“, – „Sekundei“ pasakojo R. Narkūnas.
Jaunimu reikia pasitikėti
Dviejų sūnų tėtis įsitikinęs, kad jaunąją kartą reikia ugdyti ne draudimais, o juos įtraukiant į aktyvią ir prasmingą veiklą. Daug įtakos auklėjant turi ne tik tėvai, mokytojai, bet ir aplinka, kurioje gyvenama. Prie tos aplinkos kūrimo daug kuo gali prisidėti ir bendruomenės. Todėl visos trys Rožyno bendruomenės – Gamtininkų, Liekupio ir Rožyno – jaunimui kasmet organizuoja įvairius sporto turnyrus, įrengia sporto aikštynus ir žaidimo aikšteles.
„Jurginų gatvėje esančią aikštelę prižiūri patys vaikai. Manau, jaunimu reikia labiau pasitikėti ir suteikti daugiau atsakomybės. Labai svarbu, kad vaikai po pamokų turėtų kur nueiti, pasportuoti, kad nereikėtų bastytis gatvėmis ir krėsti šunybių. Tik reikia juos motyvuoti“, – mano R. Narkūnas.
Tiesa, kartais vis dar iškyla kartų konfliktų: pavyzdžiui, kai Jurginų gatvėje buvo rengiama žaidimų aikštelė, ten dirbančius žmones kone užsipuolė pagyvenusi moteris, neva jos gatvė neasfaltuota, o pinigai švaistomi vėjais.
„Kartais gyventojams labai sunku paaiškinti, kad tam naudojami ne miesto biudžeto pinigai, o skirti būtent bendruomenių veiklai. Rožyno gyventojų vizija – kada nors turėti modernų ir šiuolaikinį sporto kompleksą, mat rajonas didelis, o gyventojai gali sportuoti tik vieninteliame mokyklos stadione“, – prioritetus įvardijo seniūnaitis.
Dar viena jo veiklos sritis – rūpintis, kad bendruomenės nariai gyventų ne tik saugiai, bet ir ekologiškai. Pasak R. Narkūno, Panevėžys visada garsėjo kaip žalias ir jaukus miestas, todėl labai svarbu ir puoselėti šį įvaizdį. Jo svajonėse – gamtininkų teritorijoje įkurti Gamtos ir žmogaus susitaikymo parką su didele žaidimų aikštele, skulptūromis, senųjų amatų centru, pasakų nameliais ir kitais statiniais.
„Mūsų mieste trūksta viešųjų erdvių, kur šeimos galėtų turiningai ir saugiai leisti laisvalaikį, o svarbiausia – gamtos apsuptyje. Tai galėtų tapti unikaliu traukos centru, į kurį užsukti norėtų ne tik panevėžiečiai, bet ir turistai“, – planais pasidalijo R. Narkūnas.
Šiemet pirmą kartą konkurse „Saugiausia kaimynystė“ galėjo dalyvauti ir bendruomenės. Pirmąją vietą laimėjo Liekupio bendruomenė, o antrąją – Gamtininkų. Rožyno seniūnaitis įsitikinęs, kad šį konkursą būtų galima praplėsti, akcentuojant ne tik saugumą, bet ir tvarkingą aplinką, pavyzdžiui, jį pavadinti „Saugi kaimynystė – švari aplinka“.
„Dar labai trūksta įvairių prevencinių programų, padedančių kovoti su patyčiomis, smurtu, kvaišalais. Aišku, galime pasidžiaugti, kad gyventojai nelieka abejingi ir praneša apie galimai pardavinėjamas narkotines medžiagas ar niokojamus medžius“, – bendruomenės sąmoningumu džiaugėsi seniūnaitis.
Kaip viena šeima
Liekupio bendruomenės, šiemet pripažintos saugiausia, pirmininkė Bronė Slapšienė atvira – Metų panevėžiečio vardas išties garbingas apdovanojimas, tačiau moteriai daug svarbiau, kad ją gerbtų ir vertintų Liekupio bendruomenės nariai.
Jos teigimu, Liekupio bendruomenė oficialiai įregistruota tik šių metų pradžioje, tačiau kaip gyvenamųjų namų bendrija veikia jau nuo 2005-ųjų. Nors ji nedidelė, bet labai veikli ir draugiška.
„Esame tik apie 80 narių, tačiau kaip viena šeima – ir šventes švenčiame kartu, ir tvarkome savo aplinką, ir padedame ištikus bėdai“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, miesto pakraštyje esantis gyvenamųjų namų kvartalas yra gana nepatogioje vietoje: aplink daug valstybinės žemės, apaugusios krūmais ir žole. Deja, daugybę metų tos žemės niekas neprižiūri. Pirmaisiais metais gyventojai jėgas ir lėšas skyrė aplinkai gražinti ir tik sutvarkę savo kiemus ėmėsi kuopti tai, kas už tvoros.
„Kol statėmės namus, žiūrėjome tik savo kiemo, juk sutvarkyti penkiolikos arų plotą nėra taip lengva. Tačiau pamatėme didžiulį kontrastą tarp išpuoselėtų sodybų ir šabakštynų. Supratome, kad niekas kitas nesutvarkys tos aplinkos, kurioje gyvename, tai galime tik mes patys. Juk aukštoje žolėje veisiasi ir erkės, jos susargdino ne vieną augintinį“, – pasakojo B. Slapšienė.
Ji džiaugiasi, kad visi bendruomenės nariai kelis kartus per metus skuba į talką tvarkyti viešųjų erdvių. Šiemet pavasarį talkininkai išvežė daugiau kaip tris tonas šakų ir krūmų. Kad būtų lengviau prižiūrėti viešąsias erdves, iš bendruomenėms skirtų lėšų įsigijo traktoriuką žolei pjauti.
„Gyvename pačiame miesto pakraštyje, tačiau norisi, kad mūsų aplinka būtų kuo jaukesnė ir gražesnė, todėl kiekvienoje gatvėje yra po žmogų, atsakingą už talkų organizavimą ir aplinkos priežiūrą. Vienas lauke – ne karys, bet kai yra daug rankų ir noro, galima nuversti kalnus“, – kalbėjo pirmininkė.
Svajonių rakteliai
B. Slapšienė pripažino, kad ir jų bendruomenėje yra problemų: pernai bebaigiančiame griūti pastate įsikūrė benamiai. Nors bendruomenės nariai bandė tartis su Vilniuje dabar gyvenančiais namo savininkais, tačiau nepavyko jų įkalbinti nugriauti vaiduoklį. Benamius iš pastato teko vaikyti policijos pareigūnams.
„Problemų, kaip ir visur, ir pas mus netrūksta: dar yra tuščių sklypų, apleistų pastatų, tačiau tikimės bent jau keleriems metams išsinuomoti valstybinės žemės sklypelį ir paversti jį gražia rekreacine zona, kur galėtų būti įrengta sporto aikštelė vaikams“, – sakė B. Slapšienė.
Jos nuomone, užimti paaugliai nesiburs į gaujas ir bent jau iš dalies bus apsaugoti nuo klystkelių. Liekupyje gyvenančios šeimos itin skatina savo vaikus užsiimti aktyvia veikla, sportuoti. Ši bendruomenė gali pasidžiaugti, kad jauniausi jų nariai yra Lietuvos plaukimo, irklavimo ir futbolo sričių čempionai, laurus skina ir kitas šakas kultivuojantys vaikai bei jaunuoliai.
„Kokios atžalos – tokia mūsų senatvė. Labai norime jiems įrengti saugomą sporto aikštelę su specialia danga, apšvietimu ir visa reikalinga infrastruktūra. Laimėję konkursą „Saugi kaimynystė“ tuos 1000 litų nusprendėme skirti būtent šiai aikštelei. Kai vaikai išgirdo, kad kai ji bus ir jie visi turės savo raktus, manęs pradėjo klausinėti, kada gi juos gaus. Todėl pradėjau dalinti mažus simbolinius raktelius, kuriais jie galėtų užrakinti šią svajonę“, – pasakojo B. Slapšienė
Lina DRANSEIKAITĖ (SEKUNDĖ, 2013-11-06)
Naujoje aikštelėje – futbolo turnyras
Spalis – derlingas ir turtingas mėnuo, kai jau galima apžvelgti nuveiktus darbus. Metams artėjant į pabaigą, Rožyno mikrorajono bendruomenės taip pat turi kuo pasidžiaugti. Iš vietos bendruomenių taryboms skirtų lėšų bendruomenė įsigijo futbolo vartus ir susitvarkė futbolo aikštelę. Praėjusį sekmadienį naujoje aikštelėje vyko futbolo turnyras Rožyno seniūnaičio taurei laimėti. Į varžybas susirinko visų bendruomenių ir Rožyno progimnazijos mokinių komandos. Rungtyniavo Rožyno, Liekupio ir Gamtininkų bendruomenės vaikai.
Po iškilmingo stadiono atidarymo trys komandos žaidė po dvejas rungtynes.
Varžybos vyko įnirtingai, neapsieita be sportinių traumų. Sirgaliai – Liekupio bendruomenės mergaitės – pakaitomis sirgo tai už savo bendruomenės berniukus, tai už Rožyno progimnazijos komandą.
Tėveliai ir seneliai skatino vaikus girdami ir ragindami. Jie fotografavo gražiausius rungtynių momentus iš visų aikštės kampų.
Varžybų komentatorius futbolininkus ir sirgalius visą laiką objektyviai informavo ne tik apie padėtį aikštelėje, bet ir apie aplinkui tvyrančias nuotaikas, skatino pralaiminčias komandas. Varžybų teisėjas profesionalus futbolininkas – Gamtininkų bendruomenės narys, nešališkai teisėjavo visoms varžyboms.
Turnyrą laimėjo Liekupio bendruomenės jaunimas, jiems ir atiteko pereinamoji seniūnaičio taurė, tačiau apdovanoti buvo visi.
Vaikai, jų tėveliai, seneliai, visi kaimynai po varžybų draugiškai kartu vaišinosi šilta arbata, suneštais kepiniais ir be galo džiaugėsi, kad šio mikrorajono kaimynai yra patys šauniausi. Visos Rožyno, Liekupio, Gamtininkų bendruomenėse vykstančios veiklos vienija kartas: jaunimą, senjorus, visus. Bendruomenių veiklos buria ir ugdo, skatina kitokį požiūrį į savanorystę, aktyvią kaimynystę.
Aida Adiklienė (2013-10-24, "Sekundė")
Po iškilmingo stadiono atidarymo trys komandos žaidė po dvejas rungtynes.
Varžybos vyko įnirtingai, neapsieita be sportinių traumų. Sirgaliai – Liekupio bendruomenės mergaitės – pakaitomis sirgo tai už savo bendruomenės berniukus, tai už Rožyno progimnazijos komandą.
Tėveliai ir seneliai skatino vaikus girdami ir ragindami. Jie fotografavo gražiausius rungtynių momentus iš visų aikštės kampų.
Varžybų komentatorius futbolininkus ir sirgalius visą laiką objektyviai informavo ne tik apie padėtį aikštelėje, bet ir apie aplinkui tvyrančias nuotaikas, skatino pralaiminčias komandas. Varžybų teisėjas profesionalus futbolininkas – Gamtininkų bendruomenės narys, nešališkai teisėjavo visoms varžyboms.
Turnyrą laimėjo Liekupio bendruomenės jaunimas, jiems ir atiteko pereinamoji seniūnaičio taurė, tačiau apdovanoti buvo visi.
Vaikai, jų tėveliai, seneliai, visi kaimynai po varžybų draugiškai kartu vaišinosi šilta arbata, suneštais kepiniais ir be galo džiaugėsi, kad šio mikrorajono kaimynai yra patys šauniausi. Visos Rožyno, Liekupio, Gamtininkų bendruomenėse vykstančios veiklos vienija kartas: jaunimą, senjorus, visus. Bendruomenių veiklos buria ir ugdo, skatina kitokį požiūrį į savanorystę, aktyvią kaimynystę.
Aida Adiklienė (2013-10-24, "Sekundė")
Panevėžyje vieningi kaimynai gyvena saugiau
2013-09-13 (www.aina.lt)
Siekdami sumažinti nusikalstamų veikų skaičių, gerinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, prisidėti prie Panevėžio, kaip saugaus miesto, įvaizdžio kūrimo, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Panevėžio aps. VPK) ir Panevėžio miesto savivaldybė organizavo kasmetinį konkursą „Saugi kaimynystė”.
Šiemet konkurso dalyvius vertino Panevėžio aps. VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis, Viešosios policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Aida Ilgutienė, Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Asta Sarapienė, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius Sigitas Balčiūnas ir namų savininkų bendrijų pirmininkai – Diana Mišeikienė, Ramutis Mečionis bei Rita Žiaugrienė.
Konkurso dalyviai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: susirinkimai gyventojų saugumo tema, suburiantys gyventojus bendrauti ir kitos gyventojų iniciatyvos; teritorijos apšvietimas; įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Konkurse dalyvavo 3 Panevėžio miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos ir 2 bendruomenės.
Rugsėjo 12 d. vertinimo komisija aplankė visus registruotus dalyvius ir objektyviai įvertino jų saugumą. Susumavus vertinimo balus, saugiausiu namu paskelbtas Beržų gatvės 39 namas, antrojoje vietoje liko Molainių gatvės 52 namas, o Kniaudiškių gatvės 43 namas nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Saugiausia bendruomene paskelbta Liekupio bendruomenė, antrojoje vietoje liko Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenė.
Panevėžio apskrityje šiuo metu veikia 121 saugios kaimynystės grupė, artimiausiu metu planuojama įsteigti dar po 1 grupę Rokiškyje ir Biržuose ir 2 – Pasvalyje.
Rugsėjo 6 d. nauja saugios kaimynystės grupė įsikūrė Biržų rajone, Šukionių kaime. Sutarties iniciatoriai – Panevėžio apskr. VPK Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Edita Aleksiūnienė ir Vilma Kairytė. Trišalę sutartį pasirašė Šukionių bendruomenės pirmininkė Nijolė Šatienė, Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė ir Panevėžio apskr. VPK Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis.
Saugiai žmogus jausis tik tada, kai nebus abejingas ir pats aktyviai įsitrauks į kovą su nusikalstamumu, vieningi ir budrūs kaimynai gyvena saugiau. Policijos pareigūnai pasirengę dalyvauti Jūsų saugios kaimynystės grupių susibūrimuose, suteikti reikiamą informaciją, patarti, kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių. Dėl informacijos apie saugios kaimynystės grupių kūrimą prašome kreiptis į gyvenamąją vietą prižiūrinčius apylinkės inspektorius.
Šiemet konkurso dalyvius vertino Panevėžio aps. VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis, Viešosios policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Aida Ilgutienė, Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Asta Sarapienė, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius Sigitas Balčiūnas ir namų savininkų bendrijų pirmininkai – Diana Mišeikienė, Ramutis Mečionis bei Rita Žiaugrienė.
Konkurso dalyviai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: susirinkimai gyventojų saugumo tema, suburiantys gyventojus bendrauti ir kitos gyventojų iniciatyvos; teritorijos apšvietimas; įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Konkurse dalyvavo 3 Panevėžio miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos ir 2 bendruomenės.
Rugsėjo 12 d. vertinimo komisija aplankė visus registruotus dalyvius ir objektyviai įvertino jų saugumą. Susumavus vertinimo balus, saugiausiu namu paskelbtas Beržų gatvės 39 namas, antrojoje vietoje liko Molainių gatvės 52 namas, o Kniaudiškių gatvės 43 namas nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Saugiausia bendruomene paskelbta Liekupio bendruomenė, antrojoje vietoje liko Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenė.
Panevėžio apskrityje šiuo metu veikia 121 saugios kaimynystės grupė, artimiausiu metu planuojama įsteigti dar po 1 grupę Rokiškyje ir Biržuose ir 2 – Pasvalyje.
Rugsėjo 6 d. nauja saugios kaimynystės grupė įsikūrė Biržų rajone, Šukionių kaime. Sutarties iniciatoriai – Panevėžio apskr. VPK Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Edita Aleksiūnienė ir Vilma Kairytė. Trišalę sutartį pasirašė Šukionių bendruomenės pirmininkė Nijolė Šatienė, Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė ir Panevėžio apskr. VPK Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis.
Saugiai žmogus jausis tik tada, kai nebus abejingas ir pats aktyviai įsitrauks į kovą su nusikalstamumu, vieningi ir budrūs kaimynai gyvena saugiau. Policijos pareigūnai pasirengę dalyvauti Jūsų saugios kaimynystės grupių susibūrimuose, suteikti reikiamą informaciją, patarti, kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių. Dėl informacijos apie saugios kaimynystės grupių kūrimą prašome kreiptis į gyvenamąją vietą prižiūrinčius apylinkės inspektorius.
Paįstryje siautė „Vario audra“
2013-06-10
Sekmadienį (06.09d.) „Vario audra“ Paįstryje siautė daugiau kaip tris valandas. Pirmieji
13 val. atvyko Panevėžio rajono muzikos mokyklos dūdorėliai ir šokėjėlės. Kolektyvas keitė kolektyvą, sulaukėme svečių iš Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio, Švenčionių rajonų. Iš viso buvo atvykę trylika kolektyvų.
Vieni stebino puikiu kūrinių repertuaru, kiti nuostabiais atlikėjais, visus sužavėjo jaunasis muzikantas iš Pajiešmenių. Miežiškių dūdoriai atvyko su savo vėliava, kai kurie kolektyvai dėvėjo gražias uniformas, su kitais puikiai šoko šokėjos. Kiekvienas kolektyvas turėjo savo veidą. Nuoširdžiai grojo, šoko ir dainavo Perekšlių-Sujetų jaunas kolektyvas. Prieš išvykdami į Pasvalio rajoną grojo ir neseniai Paįstryje susikūręs orkestrėlis. Paskutiniai koncertavo Pabradės muzikantai (Švenčionių r.), jie tai jau siautė, kad net žiūrovus išjudino šokiui.
Veikė šventinė prekyba. Pertraukėlių metu buvo galima dalyvauti sportiniuose žaidimuose. Kol kolektyvai pakeisdavo vieni kitus dainavo Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“, grojo Paįstrio kultūros namų kapela. „Gegužinė“. Šventę vedė Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė. Kolektyvams dėkojo ir simbolines dovanėles teikė Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Rimantas Pranys.
Šventėje dalyvavo Panevėžio miesto Liekupės bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė, bendruomenės nariai. „Vario audra“ siautė miško aikštelėje prie pastoginės. Čia pat buvo kepama rekordine 250-ties kiaušinių kiaušinienė, ja vaišinti svečiai, žiūrovai.
Sekmadienį (06.09d.) „Vario audra“ Paįstryje siautė daugiau kaip tris valandas. Pirmieji
13 val. atvyko Panevėžio rajono muzikos mokyklos dūdorėliai ir šokėjėlės. Kolektyvas keitė kolektyvą, sulaukėme svečių iš Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio, Švenčionių rajonų. Iš viso buvo atvykę trylika kolektyvų.
Vieni stebino puikiu kūrinių repertuaru, kiti nuostabiais atlikėjais, visus sužavėjo jaunasis muzikantas iš Pajiešmenių. Miežiškių dūdoriai atvyko su savo vėliava, kai kurie kolektyvai dėvėjo gražias uniformas, su kitais puikiai šoko šokėjos. Kiekvienas kolektyvas turėjo savo veidą. Nuoširdžiai grojo, šoko ir dainavo Perekšlių-Sujetų jaunas kolektyvas. Prieš išvykdami į Pasvalio rajoną grojo ir neseniai Paįstryje susikūręs orkestrėlis. Paskutiniai koncertavo Pabradės muzikantai (Švenčionių r.), jie tai jau siautė, kad net žiūrovus išjudino šokiui.
Veikė šventinė prekyba. Pertraukėlių metu buvo galima dalyvauti sportiniuose žaidimuose. Kol kolektyvai pakeisdavo vieni kitus dainavo Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“, grojo Paįstrio kultūros namų kapela. „Gegužinė“. Šventę vedė Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė. Kolektyvams dėkojo ir simbolines dovanėles teikė Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Rimantas Pranys.
Šventėje dalyvavo Panevėžio miesto Liekupės bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė, bendruomenės nariai. „Vario audra“ siautė miško aikštelėje prie pastoginės. Čia pat buvo kepama rekordine 250-ties kiaušinių kiaušinienė, ja vaišinti svečiai, žiūrovai.
Bendruomenę nuvylė valdininkai
Pavasarinę talką savo gyvenamajame kvartale organizavo Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenės. Kai kuriuos darbus jos baigė nudirbti gegužės 27 dieną, o pirmosios talkos prasidėjo balandžio 27-ąją, kai mieste pagal Savivaldybės planą buvo surengta švarinimosi akcija.
Tikėjosi pagalbos
Į pagrindinę talką trys bendruomenės savo narius pakvietė gegužės 11 dieną ir tikėjosi sulaukti Savivaldybės pagalbos. Juolab kad ji balandžio 27-osios talkininkus aprūpino pirštinėmis, maišais, o surinktas šiukšles išvežė į Dvarininkų kaimo sąvartyną.
Tačiau Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenėms teko nusivilti Savivaldybe – talkininkams valdininkai nei maišų, nei pirštinių nepasiūlė, šiukšlėms į sąvartyną išgabenti teko ieškoti transporto patiems.
Sulaukė neigiamo atsakymo
Rožyno bendruomenės atstovas Rimantas Narkūnas ir Gamtininkų bendruomenės vadovas Egidijus Pribušauskas „Sekundei“ sakė, kad toks Savivaldybės valdininkų elgesys nustebino.
„Koks skirtumas, kada talka rengiama, ar balandžio 27-ąją, ar gegužės 11-ąją. Juolab kad pagrindinė talka „Darom 2013“ visoje šalyje buvo organizuojama būtent gegužės 11 dieną. Todėl manome, kad būtiniausiomis priemonėmis bendruomenių talkininkus Savivaldybė turėjo aprūpinti, ji privalėjo išvežti ir surinktas šiukšles“, – teigė vyrai.
Jiems pritarė ir Liekupio bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė.
Kaip tikino R. Narkūnas ir E. Pribušauskas, jie neskaičiuoja, kiek pinigų išleido skambindami mobiliaisiais telefonais, pirkdami pirštines ir maišus. Jiems skaudu, kad Savivaldybė nesiteikė išvežti surinktų šiukšlių.
„Kviečia į talką, o kai reikia išvežti šiukšles, to padaryti nesugebėjo. Kažkokia priešprieša. Savivaldybė sako, kad remia bendruomenes, o iš tikrųjų yra priešingai. Esame nusivylę“, – kalbėjo bendruomenių atstovai.
Jie teigė norėję talkininkus švarintis sukviesti balandžio 27 dieną, kai akciją organizavo Savivaldybė. Tačiau Rožyno bendruomenei atstovaujantis Laimontas Bulovas „Sekundei“ tvirtino, esą taip anksti talkos jų gyvenamuose kvartaluose nebuvo galima surengti.
„Tada dar buvo sniego. Todėl laukėme geresnių orų ir talka buvo surengta gegužės 11 dieną“, – paaiškino L. Bulovas.
Kaip sakė Rožyno bendruomenės atstovas, paskambinęs į Savivaldybę ir paprašęs išvežti surinktas šiukšles, jis iš Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Gylienės išgirdo neigiamą atsakymą.
Talkininkai neužsiregistravo
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė V. Gylienė „Sekundei“ patvirtino, kad buvo sulaukta Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenių skambučio.
„Skambino ir prašė išvežti šiukšles. Tačiau prieš gegužės 11 dieną surengtą talką tuose kvartaluose paskambino Rožyno bendruomenės pirmininkė Romalda Šerplienė ir pasakė, kad susitvarkys patys ir jokios pagalbos nereikės. Be to, tos bendruomenės net neįregistravo savo talkų Savivaldybėje. Tokia registracija buvo skelbta, bet jos į tuos skelbimus nereagavo“, – teigė V. Gylienė.
Jos nuomone, Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenės pačios kaltos.
„Jei būtų įregistravusios gegužės 11 dienos talką, viskas būtų buvę gerai, – tikino valdininkė.
Rūpinasi patys
Pasiteiravus, ką turėtų daryti Liekupio bendruomenė su iškirstais krūmais Bruknynės, Keramikų, Stiklių gatvėse, Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė V. Gylienė patarė, kad šakas reikia pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles.
„Tokios įrengtos Pilėnų, Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse. Atvežtos atliekos priimamos nemokamai.
Į tas aikšteles žaliąsias atliekas, medžių šakas ir iškirstus krūmus pristato patys žmonės“, – aiškino Savivaldybės atstovė.
Be to, V. Gylienė sakė, kad pagal panevėžiečių pageidavimą mieste pastatyta konteinerių žaliosioms atliekoms surinkti.
„Jie yra prie Armuliškio ir J. Tilvyčio, Staniūnų ir Ukmergės gatvių sankirtų bei ties Žvaigždžių gatvės 20-uoju namu“, – informavo specialistė.
Gresia baudos
Žaliųjų atliekų konteineriai skirti tik medžių, krūmų genėjimo atliekoms, šienavimo atliekoms, lapams, gėlėms surinkti.
Į tuos konteinerius draudžiama mesti mišrias komunalines, didžiąsias, statybos ir griovimo, pavojingas ir kitas atliekas, naudotas automobilių padangas.
Privačių valdų savininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos privalo tvarkyti, prižiūrėti kiemus, sklypus, šaligatvius, žaliąsias juostas, kelkraščius, griovius ir kitas teritorijas, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas.
Ar laikomasi šios pareigos, tikrina Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius. Neprižiūrintiesiems savo ar priskirtų plotų gresia įspėjimas arba iki 2000 litų bauda.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
2013-06-05
Sekundė
Tikėjosi pagalbos
Į pagrindinę talką trys bendruomenės savo narius pakvietė gegužės 11 dieną ir tikėjosi sulaukti Savivaldybės pagalbos. Juolab kad ji balandžio 27-osios talkininkus aprūpino pirštinėmis, maišais, o surinktas šiukšles išvežė į Dvarininkų kaimo sąvartyną.
Tačiau Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenėms teko nusivilti Savivaldybe – talkininkams valdininkai nei maišų, nei pirštinių nepasiūlė, šiukšlėms į sąvartyną išgabenti teko ieškoti transporto patiems.
Sulaukė neigiamo atsakymo
Rožyno bendruomenės atstovas Rimantas Narkūnas ir Gamtininkų bendruomenės vadovas Egidijus Pribušauskas „Sekundei“ sakė, kad toks Savivaldybės valdininkų elgesys nustebino.
„Koks skirtumas, kada talka rengiama, ar balandžio 27-ąją, ar gegužės 11-ąją. Juolab kad pagrindinė talka „Darom 2013“ visoje šalyje buvo organizuojama būtent gegužės 11 dieną. Todėl manome, kad būtiniausiomis priemonėmis bendruomenių talkininkus Savivaldybė turėjo aprūpinti, ji privalėjo išvežti ir surinktas šiukšles“, – teigė vyrai.
Jiems pritarė ir Liekupio bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė.
Kaip tikino R. Narkūnas ir E. Pribušauskas, jie neskaičiuoja, kiek pinigų išleido skambindami mobiliaisiais telefonais, pirkdami pirštines ir maišus. Jiems skaudu, kad Savivaldybė nesiteikė išvežti surinktų šiukšlių.
„Kviečia į talką, o kai reikia išvežti šiukšles, to padaryti nesugebėjo. Kažkokia priešprieša. Savivaldybė sako, kad remia bendruomenes, o iš tikrųjų yra priešingai. Esame nusivylę“, – kalbėjo bendruomenių atstovai.
Jie teigė norėję talkininkus švarintis sukviesti balandžio 27 dieną, kai akciją organizavo Savivaldybė. Tačiau Rožyno bendruomenei atstovaujantis Laimontas Bulovas „Sekundei“ tvirtino, esą taip anksti talkos jų gyvenamuose kvartaluose nebuvo galima surengti.
„Tada dar buvo sniego. Todėl laukėme geresnių orų ir talka buvo surengta gegužės 11 dieną“, – paaiškino L. Bulovas.
Kaip sakė Rožyno bendruomenės atstovas, paskambinęs į Savivaldybę ir paprašęs išvežti surinktas šiukšles, jis iš Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Gylienės išgirdo neigiamą atsakymą.
Talkininkai neužsiregistravo
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė V. Gylienė „Sekundei“ patvirtino, kad buvo sulaukta Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenių skambučio.
„Skambino ir prašė išvežti šiukšles. Tačiau prieš gegužės 11 dieną surengtą talką tuose kvartaluose paskambino Rožyno bendruomenės pirmininkė Romalda Šerplienė ir pasakė, kad susitvarkys patys ir jokios pagalbos nereikės. Be to, tos bendruomenės net neįregistravo savo talkų Savivaldybėje. Tokia registracija buvo skelbta, bet jos į tuos skelbimus nereagavo“, – teigė V. Gylienė.
Jos nuomone, Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenės pačios kaltos.
„Jei būtų įregistravusios gegužės 11 dienos talką, viskas būtų buvę gerai, – tikino valdininkė.
Rūpinasi patys
Pasiteiravus, ką turėtų daryti Liekupio bendruomenė su iškirstais krūmais Bruknynės, Keramikų, Stiklių gatvėse, Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė V. Gylienė patarė, kad šakas reikia pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles.
„Tokios įrengtos Pilėnų, Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse. Atvežtos atliekos priimamos nemokamai.
Į tas aikšteles žaliąsias atliekas, medžių šakas ir iškirstus krūmus pristato patys žmonės“, – aiškino Savivaldybės atstovė.
Be to, V. Gylienė sakė, kad pagal panevėžiečių pageidavimą mieste pastatyta konteinerių žaliosioms atliekoms surinkti.
„Jie yra prie Armuliškio ir J. Tilvyčio, Staniūnų ir Ukmergės gatvių sankirtų bei ties Žvaigždžių gatvės 20-uoju namu“, – informavo specialistė.
Gresia baudos
Žaliųjų atliekų konteineriai skirti tik medžių, krūmų genėjimo atliekoms, šienavimo atliekoms, lapams, gėlėms surinkti.
Į tuos konteinerius draudžiama mesti mišrias komunalines, didžiąsias, statybos ir griovimo, pavojingas ir kitas atliekas, naudotas automobilių padangas.
Privačių valdų savininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos privalo tvarkyti, prižiūrėti kiemus, sklypus, šaligatvius, žaliąsias juostas, kelkraščius, griovius ir kitas teritorijas, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas.
Ar laikomasi šios pareigos, tikrina Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius. Neprižiūrintiesiems savo ar priskirtų plotų gresia įspėjimas arba iki 2000 litų bauda.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
2013-06-05
Sekundė
„Sukūrė savo bendruomenę“
Parašė Aistė Jocienė („Sekundė“, 2013-04-03)
Vis daugiau reikšmės teikiant bendruomeniškumui, Panevėžyje viena po kitos steigiasi bendruomenės. Jos kol kas labai jaunos, o štai vieni namai jungia net trijų Panevėžio bendruomenių įvairius visuomeninius judėjimus, šokių, dainų kolektyvus.
Tapo renginių ašimi
Šio prieglobsčio atsiradimas susijęs su tuo, kad vienas Panevėžio verslininkas, pasitraukęs į pensiją, patyrė, kad nėra ką veikti jo bendraamžiams, o ir jam pačiam. Ilgai puoselėjęs norą keliauti, važinėti dviračiu, šokti, aktyviai leisti laisvalaikį, perdavęs įmonės, kuriai ilgai vadovavo, vairą savo vaikams, buvęs „Jaukurų“ vadovas Vidmantas Kartanas pradėjo statyti sveikatingumo centrą. Jis tapo bendruomenės renginių ašimi.
Pensijos pradžią pažymėjo 62,5 km trasa
V.Kartanui pasitraukus iš aktyvaus verslo, buvo aišku, kad šis žmogus nebus eilinis pensininkas.
Jis kartu su bičiuliais ir giminaičiais išėjimo į pensiją proga plaukė pusę kilometro,
60 kilometrų važiavo dviračiais, bėgo 2 kilometrų krosą.
Iš viso įveikė 62,5 kilometro – pensinio amžiaus sukakčiai paminėti.
Dabar ponas Vidmantas prisipažįsta, kad be veiklos ilgai neištvėrė ir pradėjo jos ieškoti. V. Kartanas kelionėms skyrė nemažai laiko, per kelerius metus dviračiais apvažiavo gražiausias Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių vietas, išžvalgė Olandiją, Norvegiją. Tačiau kai nekeliaudavo, trūkdavo veiklos. Nors lanko šokių kolektyvą, tačiau to jam neužtenka. Jis manė surasiantis aktyvistų, su kuriais galėsiantis ne tik dalintis prisiminimais ir patirtimi, bet ir šį tą nuveiksiantis, tačiau paaiškėjo, kad aktyviam senjorui nėra prie ko šlietis. Neradęs nišos nusprendė ją sukurti pats.
Rado pastogę
V. Kartanas įmonės, kuriai vadovavo iki pensijos, parduotuvės patalpose pradėjo kurti centrą. Jame pastogę rado jogos mokykla, šokių ir dainų kolektyvai, centre senjorai pradėjo sportuoti, lankyti mankštas, jiems sukurta erdvė paprasčiausiai susirinkti, pasibūti, arbatos degustacijos salėje paragauti arbatos, pabendrauti. Visi (ir jaunimas) laukiami prie teniso stalų, pirtelėje. V. Kartanas pasakojo, kad renginiuose lankosi Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenių nariai. Čia švenčiamos bendruomenių ir asmeninės šventės, sutinkamos valstybinės šventės, susirenkama pačiomis įvairiausiomis progomis, neseniai buvo atliekamos apeigos pažymint lygiadienį. Džiugu, kad žmonės atsiliepė į kvietimą pasipuošti tautiniais kostiumais – tokių buvo labai daug ir jie netradicinę šventę padarė išskirtine.
Sveikatingumo centre eksponuojami meno dirbiniai, rengiami susitikimai su įvairiais žmonėmis, pasakojami kelionių įspūdžiai, nes čia įkurtas ir „Vidmavitos“ dviračių klubas. Jaukios, namus primenančios erdvės laukia lankytojų.
Tapo renginių ašimi
Šio prieglobsčio atsiradimas susijęs su tuo, kad vienas Panevėžio verslininkas, pasitraukęs į pensiją, patyrė, kad nėra ką veikti jo bendraamžiams, o ir jam pačiam. Ilgai puoselėjęs norą keliauti, važinėti dviračiu, šokti, aktyviai leisti laisvalaikį, perdavęs įmonės, kuriai ilgai vadovavo, vairą savo vaikams, buvęs „Jaukurų“ vadovas Vidmantas Kartanas pradėjo statyti sveikatingumo centrą. Jis tapo bendruomenės renginių ašimi.
Pensijos pradžią pažymėjo 62,5 km trasa
V.Kartanui pasitraukus iš aktyvaus verslo, buvo aišku, kad šis žmogus nebus eilinis pensininkas.
Jis kartu su bičiuliais ir giminaičiais išėjimo į pensiją proga plaukė pusę kilometro,
60 kilometrų važiavo dviračiais, bėgo 2 kilometrų krosą.
Iš viso įveikė 62,5 kilometro – pensinio amžiaus sukakčiai paminėti.
Dabar ponas Vidmantas prisipažįsta, kad be veiklos ilgai neištvėrė ir pradėjo jos ieškoti. V. Kartanas kelionėms skyrė nemažai laiko, per kelerius metus dviračiais apvažiavo gražiausias Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių vietas, išžvalgė Olandiją, Norvegiją. Tačiau kai nekeliaudavo, trūkdavo veiklos. Nors lanko šokių kolektyvą, tačiau to jam neužtenka. Jis manė surasiantis aktyvistų, su kuriais galėsiantis ne tik dalintis prisiminimais ir patirtimi, bet ir šį tą nuveiksiantis, tačiau paaiškėjo, kad aktyviam senjorui nėra prie ko šlietis. Neradęs nišos nusprendė ją sukurti pats.
Rado pastogę
V. Kartanas įmonės, kuriai vadovavo iki pensijos, parduotuvės patalpose pradėjo kurti centrą. Jame pastogę rado jogos mokykla, šokių ir dainų kolektyvai, centre senjorai pradėjo sportuoti, lankyti mankštas, jiems sukurta erdvė paprasčiausiai susirinkti, pasibūti, arbatos degustacijos salėje paragauti arbatos, pabendrauti. Visi (ir jaunimas) laukiami prie teniso stalų, pirtelėje. V. Kartanas pasakojo, kad renginiuose lankosi Rožyno, Gamtininkų ir Liekupio bendruomenių nariai. Čia švenčiamos bendruomenių ir asmeninės šventės, sutinkamos valstybinės šventės, susirenkama pačiomis įvairiausiomis progomis, neseniai buvo atliekamos apeigos pažymint lygiadienį. Džiugu, kad žmonės atsiliepė į kvietimą pasipuošti tautiniais kostiumais – tokių buvo labai daug ir jie netradicinę šventę padarė išskirtine.
Sveikatingumo centre eksponuojami meno dirbiniai, rengiami susitikimai su įvairiais žmonėmis, pasakojami kelionių įspūdžiai, nes čia įkurtas ir „Vidmavitos“ dviračių klubas. Jaukios, namus primenančios erdvės laukia lankytojų.
„Mažiesiems dviratininkams priminta apie saugų eismą“
Parašė Daiva SAVICKIENĖ („Sekundė“ 2013-04-10)
Kiekviena bendruomenė nori, kad visi jos nariai būtų saugūs. Sparčiai tirpstantis sniegas vilioja pradėti dviračių sezoną. Kad vaikai prisimintų saugaus elgesio kelyje taisykles, Panevėžio Rožyno pagrindinė mokykla kartu su keliomis vietos bendruomenėmis – Rožyno, Gamtininkų, Liekupio ir Centro, policijos atstovais, jos rėmėjais ir kitais pagalbininkais surengė akciją „Būk saugus“.
Sniegas neišgąsdino
Rožyno pagrindinės mokyklos laikinoji direktorė, Neformaliojo ugdymo ir pagalbos mokiniams skyriaus vedėja Alma Ramoškaitė sako, kad Saugaus eismo diena iki šiol buvo minima atskirose klasėse, o šiemet nuspręsta surengti bendrą akciją. Ji džiaugėsi, kad bjaurus penktadienio oras, kai snigo, dalyvių neišgąsdino.
Atėjo ne tik bendruomenių atstovai, bet ir aplinkinių darželių auklėtiniai – būsimieji Rožyno pagrindinės mokyklos mokiniai. Mažieji susirinko vilkėdami šviesą atspindinčias liemenes, turėdami dviratininkų šalmus. Akcijos dalyviai ne tik išklausė patarimų, kaip elgtis kelyje, bet ir sudarė „gyvą“ dviratį.
„Smagi akcija. Mokiniams labai patiko. Nors oras nebuvo draugiškas, bet vaikų įspūdžiai geri“, – džiaugiasi A. Ramoškaitė.
Pradinių klasių moksleiviai praėjusią savaitę atostogavo. Tačiau ne vienas, nepaisydamas oro, dalyvavo akcijoje.
Bendradarbiauja su bendruomenėmis
Bendruomenės drauge gali daug ką nuveikti. Ir šį kartą organizuojant akciją pasiskirstyta darbais – vieni apsiėmė pakviesti vienus svečius, kiti – kitus.
„Esame lygiaverčiai partneriai“, – apie bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis sako A. Ramoškaitė.
Ji džiaugėsi, kad yra žmonių, palaikančių mokyklos bendruomenės idėjas, padedančių jas įgyvendinti.
Suaugusieji mažiesiems dar kartą priminė, kaip saugiai elgtis kelyje, kuo vilkėti važiuojant dviračiu. Priminta, kad ir dviratis turi būti tvarkingas – veikti stabdžiai, būti atšvaitai. Kiekvienas akcijos dalyvis gavo po atšvaitą.
A. Ramoškaitės teigimu, dviračių tema pasirinkta neatsitiktinai. Mokykla yra privačių namų kvartale, tad šiltuoju metų laiku moksleiviai mėgsta į pamokas atvažiuoti dviračiais.
„Rajonas toks. Labai daug vaikų atvažiuoja dviračiais, o jų takai ne visur nutiesti“, – sako laikinoji mokyklos direktorė.
Vadovei norisi, kad informacija apie saugų eismą vaikus pasiektų ne vien per pamokas. Pedagogė įsitikinusi, kad įsimintinesnės žaisminga forma pateikiamos žinios, o kiek informacijos išlieka vaikų galvose, pasakyti sunku.
A. Ramoškaitės tvirtinimu, mokiniai patys vykdo įvairias akcijas, pavyzdžiui, skaičiuoja, kiek vaikų dėvi atšvaitus. Mokytojai pastebi, kad atvykstantys į mokyklą dviračiais mokiniai dėvi šviesą atspindinčias liemenes ir šalmus.
„Daugelis vaikų laikosi nurodymų, tačiau kuo daugiau jie gaus informacijos, tuo daugiau jos išliks“, – sako A. Ramoškaitė.
Sniegas neišgąsdino
Rožyno pagrindinės mokyklos laikinoji direktorė, Neformaliojo ugdymo ir pagalbos mokiniams skyriaus vedėja Alma Ramoškaitė sako, kad Saugaus eismo diena iki šiol buvo minima atskirose klasėse, o šiemet nuspręsta surengti bendrą akciją. Ji džiaugėsi, kad bjaurus penktadienio oras, kai snigo, dalyvių neišgąsdino.
Atėjo ne tik bendruomenių atstovai, bet ir aplinkinių darželių auklėtiniai – būsimieji Rožyno pagrindinės mokyklos mokiniai. Mažieji susirinko vilkėdami šviesą atspindinčias liemenes, turėdami dviratininkų šalmus. Akcijos dalyviai ne tik išklausė patarimų, kaip elgtis kelyje, bet ir sudarė „gyvą“ dviratį.
„Smagi akcija. Mokiniams labai patiko. Nors oras nebuvo draugiškas, bet vaikų įspūdžiai geri“, – džiaugiasi A. Ramoškaitė.
Pradinių klasių moksleiviai praėjusią savaitę atostogavo. Tačiau ne vienas, nepaisydamas oro, dalyvavo akcijoje.
Bendradarbiauja su bendruomenėmis
Bendruomenės drauge gali daug ką nuveikti. Ir šį kartą organizuojant akciją pasiskirstyta darbais – vieni apsiėmė pakviesti vienus svečius, kiti – kitus.
„Esame lygiaverčiai partneriai“, – apie bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis sako A. Ramoškaitė.
Ji džiaugėsi, kad yra žmonių, palaikančių mokyklos bendruomenės idėjas, padedančių jas įgyvendinti.
Suaugusieji mažiesiems dar kartą priminė, kaip saugiai elgtis kelyje, kuo vilkėti važiuojant dviračiu. Priminta, kad ir dviratis turi būti tvarkingas – veikti stabdžiai, būti atšvaitai. Kiekvienas akcijos dalyvis gavo po atšvaitą.
A. Ramoškaitės teigimu, dviračių tema pasirinkta neatsitiktinai. Mokykla yra privačių namų kvartale, tad šiltuoju metų laiku moksleiviai mėgsta į pamokas atvažiuoti dviračiais.
„Rajonas toks. Labai daug vaikų atvažiuoja dviračiais, o jų takai ne visur nutiesti“, – sako laikinoji mokyklos direktorė.
Vadovei norisi, kad informacija apie saugų eismą vaikus pasiektų ne vien per pamokas. Pedagogė įsitikinusi, kad įsimintinesnės žaisminga forma pateikiamos žinios, o kiek informacijos išlieka vaikų galvose, pasakyti sunku.
A. Ramoškaitės tvirtinimu, mokiniai patys vykdo įvairias akcijas, pavyzdžiui, skaičiuoja, kiek vaikų dėvi atšvaitus. Mokytojai pastebi, kad atvykstantys į mokyklą dviračiais mokiniai dėvi šviesą atspindinčias liemenes ir šalmus.
„Daugelis vaikų laikosi nurodymų, tačiau kuo daugiau jie gaus informacijos, tuo daugiau jos išliks“, – sako A. Ramoškaitė.
„Kautynės dėl kelio tiesimo atsidavė sovietmečiu“
Parašė Lina RUŠĖNIENĖ („Panevėžio rytas“, 2013-04-02)
Rožyno gyventojai prieš miesto valdžią pralaimėjo mūšį, bet ruošiasi tikram karui – analizuoja medžiagą posėdžio, kuriame politikai patvirtino sprendimą tiesti magistralinį kelią per mikrorajono vidurį, ir žada keliauti į teismą.
Turgaus nenutraukė
Panevėžio taryboje svarstant miesto bendrojo plano keitimo koncepciją užvirė tikras turgus: posėdyje dalyvavęs gyventojų pulkas laidė replikas: „Nenuodykit Rožyno! Melagiai, vagys!“, o politikai šnekėjosi tarpusavy, gręžiojosi – atrodė, kad klausimas jau ir taip nuspręstas.
Pakviestas trims minutėms pasisakyti, panevėžietis Alfonsas Žobakas paprašė merą Vitalijų Satkevičių įvesti salėje tvarką – net garsiojo vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus laikais per posėdžius triukšmadariai esą būdavo išvaromi už durų.
„Sovietmečio nesugrąžinsi“, – mestelėjo V.Satkevičius.
Vis dėlto šiaurinį aplinkkelį tiesti nuspręsta – nepaisant gyventojų nepasitenkinimo.
Kaip žmonėms reikės miegoti?
„Galbūt atsirastų keletas Jurginų gatvės gyventojų, kuriems naujoji gatvė būtų reikalinga. Galbūt Rožyno mikrorajono gyventojams pagerėtų susisiekimas, bet visam miestui ji nereikalinga“, – kalbėjo A.Žobakas.
Panevėžiečio įsitikinimu, užtenka dviejų gatvės juostų, nes sunkusis krovininis transportas ja vis viena nevažiuotų.
Tokią pat nuomonę posėdyje išsakė ir Gamtininkų vietos bendruomenės atstovas Egidijus Pribušauskas. Jis priminė, kad magistralinė gatvė buvo suplanuota dar praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje – tuomet tikėtasi pastovaus miesto gyventojų augimo.
Gyventojų skaičiui tik mažėjant, anot E.Pribušausko, būtų nebetikslinga tiesti magistralinę gatvę per teritoriją, kurioje nėra nei pramoninių įmonių, nei verslo traukos, nei prekybos ar sandėlių.
Panevėžietis klausė, koks gyvenimas lauktų miegamojo rajono gyventojų, jei bus patvirtinta koncepcija. Išmetamosios dujos ir nuolatinis triukšmas?
Dingtų sumokėti pinigai
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis kalbėjo, kad net negalima kelti klausimo, ar magistralinė gatvė per Rožyną reikalinga.
Architektas sakė, jog transporto srautai mieste tiktai didėja, bet ramino gyventojus, kad nėra ko iš anksto nerimauti. Pasak jo, prasidėjus konkretiems darbams, esą bus galima koreguoti ir žaliuosius plotus, ir eismo juostų skaičių – galbūt taip ir liks tos dvi juostos vietoje planuojamų keturių.
Paklaustas, kokie laukia padariniai, jeigu taryba nepritars koncepcijai, S.Matulis atsakė, jog projektas tiesiog žlugs, nors dalis pinigų jau sumokėta – projekto rengėjai gavo 112 tūkst. litų ir dar likusi 72 tūkst. litų skola.
„Nukirsti lengva ranka ir nepatvirtinti koncepcijos būtų neatsakinga ir netikslinga“, – įsitikinęs architektas.
Trukdė meras ir jo pavaduotoja
S.Matulis sakė, kad projektas derintas ir su Rožyno gyventojais, bet šie garsiai išvadino jį melagiu. Telefonu po posėdžio kalbintas E.Pribušauskas tvirtino, kad architektas su jais iš viso nebendravo, o kviečiamas į susitikimą nesiteikė atvykti.
„Buvo tik administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Žadėjo atsižvelgti į pageidavimus, bet, kaip matote, neatsižvelgė. O per posėdį kalbėti trukdė ir meras V.Satkevičius, ir jo pavaduotoja Regina Eitmonė“, – piktinosi E.Pribušauskas.
Pasak panevėžiečio, visame pasaulyje magistralinės gatvės iškeliamos iš gyvenamųjų zonų, o čia norima per pusę perrėžti miegamąjį rajoną.
Kaip išeitis gyventojams esą buvo pasiūlytos nuo triukšmo ir taršos apsaugančios 8 metrų aukščio betoninės sienos.
„Gyventume kaip indėnai rezervate. Įsivaizduokite, ta siena prie pat mano namo būtų lyg tunelis, tai kokie yra tikrieji jų planai?“ – stebėjosi E.Pribušauskas.
Bendras projektas būtų išeitis
Paklaustas, ko gyventojai tikėjosi žinodami, kad pagal planą Rožyne seniai buvo numatyta tiesti magistralinę gatvę, E.Pribušauskas sakė, jog planą rengiant šiaurinėje pusėje dar net nebuvo privačių namų.
Anot panevėžiečio, jeigu tokia gatvė buvo planuojama ne tiktai popieriuje, net neturėjo būti išduoti statybų leidimai.
Anot E.Pribušausko, geriausia išeitis – gatvę nukreipti už sodų bendrijų. Šiuo klausimu buvę kalbėta su rajono architektais ir tereikia abiejų savivaldybių sutarimo, bendro regioninio projekto, kad būtų priimtas visiems tinkantis sprendimas.
Gyventojai dargi pageidautų, kad esamoji gatvė būtų praplatinta ir sutvarkyta.
Rožyno gyventojai prieš miesto valdžią pralaimėjo mūšį, bet ruošiasi tikram karui – analizuoja medžiagą posėdžio, kuriame politikai patvirtino sprendimą tiesti magistralinį kelią per mikrorajono vidurį, ir žada keliauti į teismą.
Turgaus nenutraukė
Panevėžio taryboje svarstant miesto bendrojo plano keitimo koncepciją užvirė tikras turgus: posėdyje dalyvavęs gyventojų pulkas laidė replikas: „Nenuodykit Rožyno! Melagiai, vagys!“, o politikai šnekėjosi tarpusavy, gręžiojosi – atrodė, kad klausimas jau ir taip nuspręstas.
Pakviestas trims minutėms pasisakyti, panevėžietis Alfonsas Žobakas paprašė merą Vitalijų Satkevičių įvesti salėje tvarką – net garsiojo vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus laikais per posėdžius triukšmadariai esą būdavo išvaromi už durų.
„Sovietmečio nesugrąžinsi“, – mestelėjo V.Satkevičius.
Vis dėlto šiaurinį aplinkkelį tiesti nuspręsta – nepaisant gyventojų nepasitenkinimo.
Kaip žmonėms reikės miegoti?
„Galbūt atsirastų keletas Jurginų gatvės gyventojų, kuriems naujoji gatvė būtų reikalinga. Galbūt Rožyno mikrorajono gyventojams pagerėtų susisiekimas, bet visam miestui ji nereikalinga“, – kalbėjo A.Žobakas.
Panevėžiečio įsitikinimu, užtenka dviejų gatvės juostų, nes sunkusis krovininis transportas ja vis viena nevažiuotų.
Tokią pat nuomonę posėdyje išsakė ir Gamtininkų vietos bendruomenės atstovas Egidijus Pribušauskas. Jis priminė, kad magistralinė gatvė buvo suplanuota dar praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje – tuomet tikėtasi pastovaus miesto gyventojų augimo.
Gyventojų skaičiui tik mažėjant, anot E.Pribušausko, būtų nebetikslinga tiesti magistralinę gatvę per teritoriją, kurioje nėra nei pramoninių įmonių, nei verslo traukos, nei prekybos ar sandėlių.
Panevėžietis klausė, koks gyvenimas lauktų miegamojo rajono gyventojų, jei bus patvirtinta koncepcija. Išmetamosios dujos ir nuolatinis triukšmas?
Dingtų sumokėti pinigai
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis kalbėjo, kad net negalima kelti klausimo, ar magistralinė gatvė per Rožyną reikalinga.
Architektas sakė, jog transporto srautai mieste tiktai didėja, bet ramino gyventojus, kad nėra ko iš anksto nerimauti. Pasak jo, prasidėjus konkretiems darbams, esą bus galima koreguoti ir žaliuosius plotus, ir eismo juostų skaičių – galbūt taip ir liks tos dvi juostos vietoje planuojamų keturių.
Paklaustas, kokie laukia padariniai, jeigu taryba nepritars koncepcijai, S.Matulis atsakė, jog projektas tiesiog žlugs, nors dalis pinigų jau sumokėta – projekto rengėjai gavo 112 tūkst. litų ir dar likusi 72 tūkst. litų skola.
„Nukirsti lengva ranka ir nepatvirtinti koncepcijos būtų neatsakinga ir netikslinga“, – įsitikinęs architektas.
Trukdė meras ir jo pavaduotoja
S.Matulis sakė, kad projektas derintas ir su Rožyno gyventojais, bet šie garsiai išvadino jį melagiu. Telefonu po posėdžio kalbintas E.Pribušauskas tvirtino, kad architektas su jais iš viso nebendravo, o kviečiamas į susitikimą nesiteikė atvykti.
„Buvo tik administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Žadėjo atsižvelgti į pageidavimus, bet, kaip matote, neatsižvelgė. O per posėdį kalbėti trukdė ir meras V.Satkevičius, ir jo pavaduotoja Regina Eitmonė“, – piktinosi E.Pribušauskas.
Pasak panevėžiečio, visame pasaulyje magistralinės gatvės iškeliamos iš gyvenamųjų zonų, o čia norima per pusę perrėžti miegamąjį rajoną.
Kaip išeitis gyventojams esą buvo pasiūlytos nuo triukšmo ir taršos apsaugančios 8 metrų aukščio betoninės sienos.
„Gyventume kaip indėnai rezervate. Įsivaizduokite, ta siena prie pat mano namo būtų lyg tunelis, tai kokie yra tikrieji jų planai?“ – stebėjosi E.Pribušauskas.
Bendras projektas būtų išeitis
Paklaustas, ko gyventojai tikėjosi žinodami, kad pagal planą Rožyne seniai buvo numatyta tiesti magistralinę gatvę, E.Pribušauskas sakė, jog planą rengiant šiaurinėje pusėje dar net nebuvo privačių namų.
Anot panevėžiečio, jeigu tokia gatvė buvo planuojama ne tiktai popieriuje, net neturėjo būti išduoti statybų leidimai.
Anot E.Pribušausko, geriausia išeitis – gatvę nukreipti už sodų bendrijų. Šiuo klausimu buvę kalbėta su rajono architektais ir tereikia abiejų savivaldybių sutarimo, bendro regioninio projekto, kad būtų priimtas visiems tinkantis sprendimas.
Gyventojai dargi pageidautų, kad esamoji gatvė būtų praplatinta ir sutvarkyta.
„Bendruomenės balsas paklydo Savivaldybės tyruose“
Parašė Raimonda MIKUČIONYTĖ („Panevėžio balsas“, 2013-04-02)
Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo koncepciją Taryba patvirtino neįsiklausiusi į panevėžiečių prašymus
Panevėžio miesto savivaldybės taryba vakar valdančiosios politinės daugumos balsais patvirtino miesto bendrojo plano (BP) keitimo koncepciją. Po sprendimo priėmimo nepartinis Mantas Leliukas pasiūlė Tarybos posėdyje dalyvavusiems panevėžiečiams išsamiai susipažinti, kaip balsavo politikai, kad kituose savivaldos rinkimuose miesto bendruomenė žinotų, kurie politikai atstovauja jiems.
Šį sprendimo projektą bandyta svarstyti prieš mėnesį – vasario 28 dienos Tarybos posėdyje. Tačiau tuomet didžioji dalis politikų balsavo už tai, kad šis klausimas nebūtų įtrauktas į Tarybos darbotvarkę, nes nebuvo išklausyta Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAM), Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus atstovų bei miesto bendruomenės nuomonės.
Užtikrins darnią miesto plėtrą
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis aiškino, kad keičiant BP tikimasi užtikrinti darnų Panevėžio vystymąsi, racionalų teritorijų planavimą ir išteklių naudojimą. „Atsižvelgiant į pakitusius visuomenės poreikius, fizinių ir juridinių asmenų prašymus, mažės 2008 metais patvirtintame BP numatytos daugiaaukštės statybos teritorijos. Jos keičiamos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų arba mišrių vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijas. Keičiama pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų konfigūracija pietinėje miesto dalyje, žaliąja juosta atskiriant gyvenamųjų namų plotus nuo pramoninių. Bus patikslinta miesto istorinės dalies teritorija ir apsaugos zonos, o svarbių gatvių trasos, inžineriniai tinklai, miesto bendrojo plano sprendiniai siejami su rajono. Taip pat tikslinamos žaliųjų plotų ribos. Jų daugės – pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose. Be to, bus atnaujinti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo bendrajame plane sprendiniai“, – kalbėjo Tarybos posėdyje S. Matulis ir sakė, kad BP keitimo projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė 184 tūkst. litų, BP parengė bendrovė „Urbanistika“.
Baigęs BP keitimo koncepcijos pristatymą S. Matulis teigė, kad patvirtinus keitimo koncepciją toliau bus rengiami konkretūs sprendiniai.
Domino gatvės likimas
Svarstant BP keitimo koncepciją Tarybos politikams labiausiai rūpėjo, kaip bus su šiaurinėje miesto dalyje esančia Jurginų gatve, ar ji bus tiesiama kaip numatyta BP keitimo koncepcijoje – B1 kategorijos gatvė, ar kaip šiaurinis aplinkkelis.
Vyriausiasis miesto architektas S. Matulis ramino ir tvirtino, kad B1 kategorijos gatvė visai nereiškia, kad Rožyno gyvenamajame kvartale atsiras keturių juostų gatvė. „Tai bus paprasčiausia gatvė, kurios trasoje tilps gatvė ir visi jai priklausantys inžineriniai tinklai. Mažinti koncepcijoje gatvės kategorijos negalima. Be to, nėra ko nerimauti iš anksto, nes BP keitimo koncepcija ir yra koncepcija. Kai dokumentas bus patvirtintas ir prasidės konkretūs darbai, bus rengiami detalieji planai, techniniai projektai. Tuomet bus galima atlikti visas reikalingas korekcijas“, – pabrėžė S. Matulis.
Siūlė alternatyvą
Taryboje naujai įsteigtos frakcijos „Vieningasis Panevėžys“ narys konservatorius Viktoras Trofimovas siūlė išeitį, kaip vertėtų tvirtinti BP. Jo teigimu, reikia pasirinkti Strateginio planavimo ir investicijų komiteto siūlymą.
„Komiteto siūlymas – pritarti sprendimo „Dėl Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos patvirtinimo“ projektui. Tačiau reikėtų patikslinti projektą ir išskirti koncepcijoje šiaurinėje miesto dalyje numatytus Jurginų gatvės (šiaurinio aplinkkelio) sprendinius. Į koncepciją papildomai įrašyti, kad miesto šiaurinis aplinkkelis būtų formuojamas pagal Panevėžio rajono savivaldybės parengtą „Panevėžio aplinkkelio intensyvios plėtros teritorijos nuo Panevėžio miesto iki magistralinio kelio („Via Baltica“) A9/272 specialųjį planą“. Ir, svarbiausia, rekomenduoti Savivaldybės administracijai, prieš priimant svarbius dokumentus miestui, juos derinti ne tik su miesto architektais, verslininkais, bet ir su miesto bendruomenėmis“, – siūlė V. Trofimovas.
Panevėžiečiai – prieš autostradą
Tarybos posėdyje dalyvavo gausus būrys Rožyno bendruomenės atstovų, kuriuos labiausiai domino miesto šiaurinė dalis, ten, kur numatyta pagal BP keitimo koncepciją, tiesti B1 kategorijos gatvę. Bendruomenės vardu kalbėjęs Egidijus Pribušauskas siekė, kad koncepcijoje būtų pakeisti šiuo metu galiojančio miesto bendrojo plano sprendiniai nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę (šiaurinį aplinkkelį).
„Toks sprendinys dar 2008–2009 metais pripažintas kaip netinkamas pagal Statybų techninį reglamentą (STR) ir teisės aktus. Be to, visai kita aplinkkelio alternatyva numatyta Panevėžio rajono savivaldybės bendrajame plane. Ten siūloma aplinkkelį tiesti už miesto – sodų teritorijoje. Tokia gatvė, kokia numatyta BP keitimo koncepcijoje, gyvenamajame kvartale tiesti negalima. Koks gyvenimas gali būti, jei nutiesus B1 kategorijos keturių juostų gatvę transporto triukšmas neduos ramybės nei dieną, nei naktį. Be to, reikia nepamiršti, kad tokia gatvė buvo suplanuota praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai miestas tikėjosi gyventojų augimo iki 150 tūkstančių. Mus tenkina tokia Jurginų gatvė, kokia yra dabar, o jei reikia ką nors keisti, tai galima nebent pratęsti Jurginų gatvę ir ją sujungti su Pievų gatve. Kita vertus, miesto bendruomenės pasigenda dialogo su miesto valdžia. Jo šiuo metu nėra“, – kalbėjo E. Pribušauskas.
Sovietmečio pamokos merui...
Nors panevėžietis Alfonsas Žobakas prisipažino negyvenąs šiaurinėje miesto dalyje, tačiau yra prieš Jurginų gatvės pavertimą keturių juostų autostrada.
Prieš pradėdamas kalbėti A. Žobakas nepagailėjo kritikos miesto merui Vitalijui Satkevičiui. „Čia ne Tarybos posėdis, o turgus vyksta. Mere, sugrąžinkite tvarką. Pamenu sovietmečio vykdomojo komiteto posėdžius, kuriuos vedė Bronius Kačkus. Jokio šurmulio, o triukšmautojai buvo išsiunčiami už durų“, – mokė posėdžių vedimo tvarkos A. Žobakas, o meras į tai atsakė, esą sovietmečio sugrąžinti negalįs, nors A. Žobakas prašė ne sovietmetį sugrąžinti, bet įvesti tvarką.
Anot A. Žobako, šiaurinėje miesto dalyje autostrada nereikalinga.
„Prie Panevėžio aplinkkelis jau nutiestas, kam reikia dar vieno per gyvenamuosius kvartalus? Paklauskite geriau, ar autostrados reikia patiems Jurginų gatvės gyventojams – arba visiems panevėžiečiams. Išgirsite atsakymą: nereikia. Jie pasakytų, kad reikia sutvarkyti gatvę, padaryti ją dviejų juostų ir įrengti autobusų stoteles. Jų prireiks, jei kada nors ta gatve pradės važinėti miesto maršrutiniai autobusai“, – pateikė siūlymus A. Žobakas.
...ir replikos valdantiesiems
Tačiau panevėžiečių balsas nebuvo išgirstas. Valdančiosios politinės daugumos balsų užteko ir BP keitimo koncepcija buvo patvirtinta. Po balsavimo M. Leliukas – frakcijos „Vieningasis Panevėžys“ pirmininkas replikavo: „Gerbiamieji, siūlau pasitikslinti, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys, ir padaryti išvadas iki kitų savivaldos rinkimų. Balsavimas parodys, kaip elgiasi panevėžiečių rinkti politikai į miesto Tarybą ir ar girdi jie bendruomenės balsą“, – sakė M. Leliukas.
Tarybos narės Gemos Umbrasienės manymu, patvirtinta BP keitimo koncepcija pažeidžia net kelis įstatymus – Europos vietos savivaldos chartiją, Vietos savivaldos ir Teritorijų planavimo įstatymus.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba vakar valdančiosios politinės daugumos balsais patvirtino miesto bendrojo plano (BP) keitimo koncepciją. Po sprendimo priėmimo nepartinis Mantas Leliukas pasiūlė Tarybos posėdyje dalyvavusiems panevėžiečiams išsamiai susipažinti, kaip balsavo politikai, kad kituose savivaldos rinkimuose miesto bendruomenė žinotų, kurie politikai atstovauja jiems.
Šį sprendimo projektą bandyta svarstyti prieš mėnesį – vasario 28 dienos Tarybos posėdyje. Tačiau tuomet didžioji dalis politikų balsavo už tai, kad šis klausimas nebūtų įtrauktas į Tarybos darbotvarkę, nes nebuvo išklausyta Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAM), Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus atstovų bei miesto bendruomenės nuomonės.
Užtikrins darnią miesto plėtrą
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis aiškino, kad keičiant BP tikimasi užtikrinti darnų Panevėžio vystymąsi, racionalų teritorijų planavimą ir išteklių naudojimą. „Atsižvelgiant į pakitusius visuomenės poreikius, fizinių ir juridinių asmenų prašymus, mažės 2008 metais patvirtintame BP numatytos daugiaaukštės statybos teritorijos. Jos keičiamos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų arba mišrių vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijas. Keičiama pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų konfigūracija pietinėje miesto dalyje, žaliąja juosta atskiriant gyvenamųjų namų plotus nuo pramoninių. Bus patikslinta miesto istorinės dalies teritorija ir apsaugos zonos, o svarbių gatvių trasos, inžineriniai tinklai, miesto bendrojo plano sprendiniai siejami su rajono. Taip pat tikslinamos žaliųjų plotų ribos. Jų daugės – pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose. Be to, bus atnaujinti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo bendrajame plane sprendiniai“, – kalbėjo Tarybos posėdyje S. Matulis ir sakė, kad BP keitimo projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė 184 tūkst. litų, BP parengė bendrovė „Urbanistika“.
Baigęs BP keitimo koncepcijos pristatymą S. Matulis teigė, kad patvirtinus keitimo koncepciją toliau bus rengiami konkretūs sprendiniai.
Domino gatvės likimas
Svarstant BP keitimo koncepciją Tarybos politikams labiausiai rūpėjo, kaip bus su šiaurinėje miesto dalyje esančia Jurginų gatve, ar ji bus tiesiama kaip numatyta BP keitimo koncepcijoje – B1 kategorijos gatvė, ar kaip šiaurinis aplinkkelis.
Vyriausiasis miesto architektas S. Matulis ramino ir tvirtino, kad B1 kategorijos gatvė visai nereiškia, kad Rožyno gyvenamajame kvartale atsiras keturių juostų gatvė. „Tai bus paprasčiausia gatvė, kurios trasoje tilps gatvė ir visi jai priklausantys inžineriniai tinklai. Mažinti koncepcijoje gatvės kategorijos negalima. Be to, nėra ko nerimauti iš anksto, nes BP keitimo koncepcija ir yra koncepcija. Kai dokumentas bus patvirtintas ir prasidės konkretūs darbai, bus rengiami detalieji planai, techniniai projektai. Tuomet bus galima atlikti visas reikalingas korekcijas“, – pabrėžė S. Matulis.
Siūlė alternatyvą
Taryboje naujai įsteigtos frakcijos „Vieningasis Panevėžys“ narys konservatorius Viktoras Trofimovas siūlė išeitį, kaip vertėtų tvirtinti BP. Jo teigimu, reikia pasirinkti Strateginio planavimo ir investicijų komiteto siūlymą.
„Komiteto siūlymas – pritarti sprendimo „Dėl Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos patvirtinimo“ projektui. Tačiau reikėtų patikslinti projektą ir išskirti koncepcijoje šiaurinėje miesto dalyje numatytus Jurginų gatvės (šiaurinio aplinkkelio) sprendinius. Į koncepciją papildomai įrašyti, kad miesto šiaurinis aplinkkelis būtų formuojamas pagal Panevėžio rajono savivaldybės parengtą „Panevėžio aplinkkelio intensyvios plėtros teritorijos nuo Panevėžio miesto iki magistralinio kelio („Via Baltica“) A9/272 specialųjį planą“. Ir, svarbiausia, rekomenduoti Savivaldybės administracijai, prieš priimant svarbius dokumentus miestui, juos derinti ne tik su miesto architektais, verslininkais, bet ir su miesto bendruomenėmis“, – siūlė V. Trofimovas.
Panevėžiečiai – prieš autostradą
Tarybos posėdyje dalyvavo gausus būrys Rožyno bendruomenės atstovų, kuriuos labiausiai domino miesto šiaurinė dalis, ten, kur numatyta pagal BP keitimo koncepciją, tiesti B1 kategorijos gatvę. Bendruomenės vardu kalbėjęs Egidijus Pribušauskas siekė, kad koncepcijoje būtų pakeisti šiuo metu galiojančio miesto bendrojo plano sprendiniai nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę (šiaurinį aplinkkelį).
„Toks sprendinys dar 2008–2009 metais pripažintas kaip netinkamas pagal Statybų techninį reglamentą (STR) ir teisės aktus. Be to, visai kita aplinkkelio alternatyva numatyta Panevėžio rajono savivaldybės bendrajame plane. Ten siūloma aplinkkelį tiesti už miesto – sodų teritorijoje. Tokia gatvė, kokia numatyta BP keitimo koncepcijoje, gyvenamajame kvartale tiesti negalima. Koks gyvenimas gali būti, jei nutiesus B1 kategorijos keturių juostų gatvę transporto triukšmas neduos ramybės nei dieną, nei naktį. Be to, reikia nepamiršti, kad tokia gatvė buvo suplanuota praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai miestas tikėjosi gyventojų augimo iki 150 tūkstančių. Mus tenkina tokia Jurginų gatvė, kokia yra dabar, o jei reikia ką nors keisti, tai galima nebent pratęsti Jurginų gatvę ir ją sujungti su Pievų gatve. Kita vertus, miesto bendruomenės pasigenda dialogo su miesto valdžia. Jo šiuo metu nėra“, – kalbėjo E. Pribušauskas.
Sovietmečio pamokos merui...
Nors panevėžietis Alfonsas Žobakas prisipažino negyvenąs šiaurinėje miesto dalyje, tačiau yra prieš Jurginų gatvės pavertimą keturių juostų autostrada.
Prieš pradėdamas kalbėti A. Žobakas nepagailėjo kritikos miesto merui Vitalijui Satkevičiui. „Čia ne Tarybos posėdis, o turgus vyksta. Mere, sugrąžinkite tvarką. Pamenu sovietmečio vykdomojo komiteto posėdžius, kuriuos vedė Bronius Kačkus. Jokio šurmulio, o triukšmautojai buvo išsiunčiami už durų“, – mokė posėdžių vedimo tvarkos A. Žobakas, o meras į tai atsakė, esą sovietmečio sugrąžinti negalįs, nors A. Žobakas prašė ne sovietmetį sugrąžinti, bet įvesti tvarką.
Anot A. Žobako, šiaurinėje miesto dalyje autostrada nereikalinga.
„Prie Panevėžio aplinkkelis jau nutiestas, kam reikia dar vieno per gyvenamuosius kvartalus? Paklauskite geriau, ar autostrados reikia patiems Jurginų gatvės gyventojams – arba visiems panevėžiečiams. Išgirsite atsakymą: nereikia. Jie pasakytų, kad reikia sutvarkyti gatvę, padaryti ją dviejų juostų ir įrengti autobusų stoteles. Jų prireiks, jei kada nors ta gatve pradės važinėti miesto maršrutiniai autobusai“, – pateikė siūlymus A. Žobakas.
...ir replikos valdantiesiems
Tačiau panevėžiečių balsas nebuvo išgirstas. Valdančiosios politinės daugumos balsų užteko ir BP keitimo koncepcija buvo patvirtinta. Po balsavimo M. Leliukas – frakcijos „Vieningasis Panevėžys“ pirmininkas replikavo: „Gerbiamieji, siūlau pasitikslinti, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys, ir padaryti išvadas iki kitų savivaldos rinkimų. Balsavimas parodys, kaip elgiasi panevėžiečių rinkti politikai į miesto Tarybą ir ar girdi jie bendruomenės balsą“, – sakė M. Leliukas.
Tarybos narės Gemos Umbrasienės manymu, patvirtinta BP keitimo koncepcija pažeidžia net kelis įstatymus – Europos vietos savivaldos chartiją, Vietos savivaldos ir Teritorijų planavimo įstatymus.
„Concordet sermo cum vita, kolega!“
Parašė Gema Umbrasienė (www.aina.lt, 2013-03-25)
Naujasis miesto Tarybos narys, mokytojas (ko gero, vienintelis mokytojas miesto politikoje per paskutinius 20 metų) ir istorikas Juozas Brazauskas ką tik garsiai pranešė apie šviesų savo veiklos tikslą - sugrąžinti į savivaldą išmintį ir žmonių pasitikėjimą. Visi, kas pažįsta kolegą Juozą, žino, jog jo žodžiuose nėra nei lašelio falšo ar pigaus politikavimo.
Išties, kas viešajame valdyme gali būti efektyviau nei ,,rinktis iš įvairių alternatyvų, siekti vietos gyvenimo sąlygas labiau priartinti prie žmogaus, labiau taikyti teisėtumą ir socialinį teisingumą,... išlaikyti mus supančią aplinką kaip gyvenimo pagrindą‘‘, siekti garbės ir doros veiksmuose, teisingai ir protingai valdyti? Ir atvirkščiai – jeigu valdyme tvyro chaosas, ar iškart nepamatome, jog ir garbės bei doros jame nėra, ir tiesa nesvarbi, ir į žmones bei aplinką nusispjaut? Toli dairytis nereikia.
Sutinku, jog vyraujanti piliečių nuomonė, kad politika yra neaiškus, nesuprantamas ir purvinas dalykas, kai patys piliečiai politikus ir išrinko, yra sunkiai logiškai paaiškinama.
Bet aiškintis reikia. Kad viskas pasikeistų, kad sugrįžtų į valdymą išmintis, profesionalumas ir žmonių pasitikėjimas. Kad įtariami nusikaltimais politikai ne tik nesikautų už savo atlyginimus ir priedus, bet patys jų atsisakytų ir pasitrauktų, o teisingai išteisinti sugrįžtų su šlovės vainikais.
Tiesą sakant, atsakymas į klausimą, kokia viešosios valdžios prigimtis ir tikslai, kam ji tarnauja žinomas nuo seniausių laikų. Salus populi suprema lex esto. Tautos gerovė
tebūnie aukščiausias įstatymas. Bet kodėl tai taip reta realiame gyvenime? Kodėl ,,piliečiai nelabai tiki, kad jų pareikšta nuomonė yra svarbi, verta tolesnio svarstymo ir sprendimų priėmimo‘‘? O kaip gali tikėti, jeigu vyksta taip, kaip vyksta?
Šį ketvirtadienį Panevėžio miesto Taryba priims išties istorinį sprendimą. Jis vadinsis ,,Dėl miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos‘‘, bet iš tiesų parodys piliečiams, ar jų išrinkta valdžia vadovaujasi vietos gyventojų interesais, ar pripažįsta ir gerbia gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų gyventojų interesų derinimo principus, ar sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant susirinkimus ir sueigas, ar remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Net trijų miesto bendruomenių - Gamtininkų, Liekupio ir Rožyno - žmonės parodė iniciatyvą, kreipėsi į Tarybos narius, komitetų pirmininkus, administracijos direktorę ir bendrojo plano korektūros rengėjus, pateikė konkrečius siūlymus.
Bet kol kas jie tegali pasakyti, kad ,,savivaldybės institucijų veikla nėra aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi‘‘, nes jiems taip ir nebuvo sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kodėl jų gyvenamuosius rajonus tiesiog šalia langų turi skrosti
4-6 juostų B1 kategorijos gatvė - aplinkkelis, nuo kurio keliamo triukšmo nebus ramybės nei dieną nei naktį. Gatvė, kuri buvo suplanuota praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje, kai miestas tikėjosi augimo iki 150 tūkst. gyventojų, ir kuri vėliau pradėta užstatyti. Žmonių teisė ,,gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę‘‘ virto miesto architekto pranešimu, jog tai ,,optimalus sprendimas‘‘.
Istorijos patikrinta sprendžiančiųjų pareiga sprendimus pagrįsti ir įrodyti Panevėžio savivaldybės architektui ir administracijos vadovei negalioja, tam skirtas mūsų mokesčių pinigais apmokamas darbo laikas, turbūt, bus panaudotas balsavimo buldozeriui užvesti. Žmonių reikalavimas laikytis įstatymų ir organizuoti viešą susirinkimą plano keitimo koncepcijai svarstyti kol kas nepasirodė svarbus nei planavimo organizatoriui, nei
bendrojo plano keitimo rengėjui, kuris už savo darbą gaus 184 tūkst. Lt, nei anksti kaip niekad medaus mėnesį su rinkėjais baigusiems mieste išrinktiems Seimo nariams.
Įspūdžio ,,politikams technokratams ir problemų sprendėjams“ kol kas nepadarė net
2008 m.- 2009 m. atsakingų institucijų padarytos išvados, jog šiauriniam aplinkkeliui Jurginų gatvės koridoriuje ne vieta, bei rajono savivaldybės kvietimas tiesti aplinkkelį per jų teritoriją ir tuo išspręsti ilgo laikotarpio problemą. Juk jeigu tikimės miesto plėtros – aplinkkelis turi būti tiesiamas kuo toliau į šiaurę, argi ne? Nejaugi tai, kas taps gatvės užsakovu ir ,,reguliuos’’ gatvės tiesimui skirtus valstybės ar ES pinigus, yra svarbiau už išrinkto politiko pareigą vykdyti rinkėjų valią? LR įstatymai numato, jog savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių – ar užteks ketvirtadienį miesto bendruomenei ir jos išrinktiems politikams valios ieškoti sprendimo, kuris nekenktų didelės dalies miesto gyventojų interesams? Interest reipublicae, quod homines conserventur – valstybės interesai reikalauja, jog žmonės būtų apginti.
Kodėl iki šiol matome divide et impera - skaldyk ir valdyk? Kodėl žmonėms įkyriai įrodinėjama, jog Jurginų gatvė bus įrengta kaip eilinė gyvenamojo mikrorajono gatvė, jeigu ketinama ją daryti tokio pločio, kad tilptų beveik niekur netelpantis atominis reaktorius? Kodėl žmonės turėtų šiais žodžiais tikėti, jeigu juos sakantys taip nenori jų įrašyti į koncepciją ? Kodėl įkalbinėjama nieko koncepcijoje nekeisti, kai kaip tik reikia keisti? Kodėl savivaldybės administracija , paklaususi miesto architektų tarybos nuomonės ir išgirdusi – reikia surasti miesto žaliųjų teritorijų plėtros galimybių - ignoruoja bendruomenių siūlymą vietoj Jurginų gatvės tokias viešas teritorijas suformuoti ? Kodėl. paklaususi PPAR nuomonės ir gavusi nepritarimą kai kurioms koncepcijos dalims, vis tiek trečią kartą teikia ją tvirtinti Tarybai? Kodėl savivaldybės teisininkai leidžia sau manyti, jog Taryba gali pritarti ar nepritarti koncepcijai, bet, šiukštu, negali siūlyti jos keisti? Scire leges non hoc est verba earum tenere - sed vim et potestatem. Suprasti įstatymus reiškia suprasti ne tik žodžius, bet ir jų galią bei esmę.
Manau nebūtina, kolega, tobulinti Vietos savivaldos įstatymo - užtenka gerbti jo nuostatas. Vigilantibus iura scripta sunt – įstatymai parašyti tiems, kas aktyviai gina savo interesus. Bet dėl viso kito Jūs teisus - ,,gyventojai, kuriuos tiesiogiai liečia svarstomi dalykai, turi būti išklausomi’’, o jų valia vykdoma. Concordet sermo cum vita. Kalba tesiderina su gyvenimu (Seneka).
Išties, kas viešajame valdyme gali būti efektyviau nei ,,rinktis iš įvairių alternatyvų, siekti vietos gyvenimo sąlygas labiau priartinti prie žmogaus, labiau taikyti teisėtumą ir socialinį teisingumą,... išlaikyti mus supančią aplinką kaip gyvenimo pagrindą‘‘, siekti garbės ir doros veiksmuose, teisingai ir protingai valdyti? Ir atvirkščiai – jeigu valdyme tvyro chaosas, ar iškart nepamatome, jog ir garbės bei doros jame nėra, ir tiesa nesvarbi, ir į žmones bei aplinką nusispjaut? Toli dairytis nereikia.
Sutinku, jog vyraujanti piliečių nuomonė, kad politika yra neaiškus, nesuprantamas ir purvinas dalykas, kai patys piliečiai politikus ir išrinko, yra sunkiai logiškai paaiškinama.
Bet aiškintis reikia. Kad viskas pasikeistų, kad sugrįžtų į valdymą išmintis, profesionalumas ir žmonių pasitikėjimas. Kad įtariami nusikaltimais politikai ne tik nesikautų už savo atlyginimus ir priedus, bet patys jų atsisakytų ir pasitrauktų, o teisingai išteisinti sugrįžtų su šlovės vainikais.
Tiesą sakant, atsakymas į klausimą, kokia viešosios valdžios prigimtis ir tikslai, kam ji tarnauja žinomas nuo seniausių laikų. Salus populi suprema lex esto. Tautos gerovė
tebūnie aukščiausias įstatymas. Bet kodėl tai taip reta realiame gyvenime? Kodėl ,,piliečiai nelabai tiki, kad jų pareikšta nuomonė yra svarbi, verta tolesnio svarstymo ir sprendimų priėmimo‘‘? O kaip gali tikėti, jeigu vyksta taip, kaip vyksta?
Šį ketvirtadienį Panevėžio miesto Taryba priims išties istorinį sprendimą. Jis vadinsis ,,Dėl miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos‘‘, bet iš tiesų parodys piliečiams, ar jų išrinkta valdžia vadovaujasi vietos gyventojų interesais, ar pripažįsta ir gerbia gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų gyventojų interesų derinimo principus, ar sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant susirinkimus ir sueigas, ar remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Net trijų miesto bendruomenių - Gamtininkų, Liekupio ir Rožyno - žmonės parodė iniciatyvą, kreipėsi į Tarybos narius, komitetų pirmininkus, administracijos direktorę ir bendrojo plano korektūros rengėjus, pateikė konkrečius siūlymus.
Bet kol kas jie tegali pasakyti, kad ,,savivaldybės institucijų veikla nėra aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi‘‘, nes jiems taip ir nebuvo sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kodėl jų gyvenamuosius rajonus tiesiog šalia langų turi skrosti
4-6 juostų B1 kategorijos gatvė - aplinkkelis, nuo kurio keliamo triukšmo nebus ramybės nei dieną nei naktį. Gatvė, kuri buvo suplanuota praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje, kai miestas tikėjosi augimo iki 150 tūkst. gyventojų, ir kuri vėliau pradėta užstatyti. Žmonių teisė ,,gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę‘‘ virto miesto architekto pranešimu, jog tai ,,optimalus sprendimas‘‘.
Istorijos patikrinta sprendžiančiųjų pareiga sprendimus pagrįsti ir įrodyti Panevėžio savivaldybės architektui ir administracijos vadovei negalioja, tam skirtas mūsų mokesčių pinigais apmokamas darbo laikas, turbūt, bus panaudotas balsavimo buldozeriui užvesti. Žmonių reikalavimas laikytis įstatymų ir organizuoti viešą susirinkimą plano keitimo koncepcijai svarstyti kol kas nepasirodė svarbus nei planavimo organizatoriui, nei
bendrojo plano keitimo rengėjui, kuris už savo darbą gaus 184 tūkst. Lt, nei anksti kaip niekad medaus mėnesį su rinkėjais baigusiems mieste išrinktiems Seimo nariams.
Įspūdžio ,,politikams technokratams ir problemų sprendėjams“ kol kas nepadarė net
2008 m.- 2009 m. atsakingų institucijų padarytos išvados, jog šiauriniam aplinkkeliui Jurginų gatvės koridoriuje ne vieta, bei rajono savivaldybės kvietimas tiesti aplinkkelį per jų teritoriją ir tuo išspręsti ilgo laikotarpio problemą. Juk jeigu tikimės miesto plėtros – aplinkkelis turi būti tiesiamas kuo toliau į šiaurę, argi ne? Nejaugi tai, kas taps gatvės užsakovu ir ,,reguliuos’’ gatvės tiesimui skirtus valstybės ar ES pinigus, yra svarbiau už išrinkto politiko pareigą vykdyti rinkėjų valią? LR įstatymai numato, jog savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių – ar užteks ketvirtadienį miesto bendruomenei ir jos išrinktiems politikams valios ieškoti sprendimo, kuris nekenktų didelės dalies miesto gyventojų interesams? Interest reipublicae, quod homines conserventur – valstybės interesai reikalauja, jog žmonės būtų apginti.
Kodėl iki šiol matome divide et impera - skaldyk ir valdyk? Kodėl žmonėms įkyriai įrodinėjama, jog Jurginų gatvė bus įrengta kaip eilinė gyvenamojo mikrorajono gatvė, jeigu ketinama ją daryti tokio pločio, kad tilptų beveik niekur netelpantis atominis reaktorius? Kodėl žmonės turėtų šiais žodžiais tikėti, jeigu juos sakantys taip nenori jų įrašyti į koncepciją ? Kodėl įkalbinėjama nieko koncepcijoje nekeisti, kai kaip tik reikia keisti? Kodėl savivaldybės administracija , paklaususi miesto architektų tarybos nuomonės ir išgirdusi – reikia surasti miesto žaliųjų teritorijų plėtros galimybių - ignoruoja bendruomenių siūlymą vietoj Jurginų gatvės tokias viešas teritorijas suformuoti ? Kodėl. paklaususi PPAR nuomonės ir gavusi nepritarimą kai kurioms koncepcijos dalims, vis tiek trečią kartą teikia ją tvirtinti Tarybai? Kodėl savivaldybės teisininkai leidžia sau manyti, jog Taryba gali pritarti ar nepritarti koncepcijai, bet, šiukštu, negali siūlyti jos keisti? Scire leges non hoc est verba earum tenere - sed vim et potestatem. Suprasti įstatymus reiškia suprasti ne tik žodžius, bet ir jų galią bei esmę.
Manau nebūtina, kolega, tobulinti Vietos savivaldos įstatymo - užtenka gerbti jo nuostatas. Vigilantibus iura scripta sunt – įstatymai parašyti tiems, kas aktyviai gina savo interesus. Bet dėl viso kito Jūs teisus - ,,gyventojai, kuriuos tiesiogiai liečia svarstomi dalykai, turi būti išklausomi’’, o jų valia vykdoma. Concordet sermo cum vita. Kalba tesiderina su gyvenimu (Seneka).
„Atominio kelio nenori“
Parašė Raimonda MIKUČIONYTĖ („Panevėžio balsas“, 2013-03-14)
Trys miesto bendruomenės siekia pakeisti bendrojo plano keitimo koncepciją ir neleisti Jurginų gatvės paversti šiauriniu aplinkkeliu.
Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos tvirtinimas Taryboje sukėlė įvairių atgarsių. Minėtam planui prieštarauja net trys miesto bendruomenės – Gamtininkų, Liekupio, Rožyno. Visos trys surašė prašymą, kuris adresuotas ne tik miesto Tarybai, bet ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkui Alfonsui Petrauskui bei visiems šio komiteto nariams. Bendruomenių prašyme išreikšta abejonė parengtais bendrojo plano keitimo sprendiniais. Ypač piktinamasi valdininkų ketinimais nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę ar kitaip vadinamą šiaurinį aplinkkelį. Be to, bendruomenes erzina, kad svarbūs miestui klausimai Savivaldybėje svarstomi už uždarų durų, o panevėžiečiai apie tai sužino tik juos priėmus.
Piliečių teisės pamintos
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui pateiktame trijų miesto bendruomenių rašte, kurį pasirašė Egidijus Pribušauskas, prašoma, kad baigiamoje rengti Panevėžio bendrojo plano keitimo koncepcijoje būtų pakeisti šiuo metu galiojančio miesto bendrojo plano sprendiniai nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę (šiaurinį aplinkkelį). „Nepaisant to, kad toks sprendinys dar 2008–2009 metais pripažintas kaip netinkamas pagal Statybų techninį reglamentą (STR) ir teisės aktus bei visai kita aplinkkelio alternatyva numatyta Panevėžio rajono savivaldybės bendrajame plane, planavimo organizatoriams atstovaujantis miesto architektas Saulius Matulis ir toliau teigia, jog tai optimalus sprendimas. Šios koncepcijos viešas svarstymas organizuotas netinkamai: nevyko konsultacijos su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir Gamtininkų, Liekupio, Rožyno bendruomenėmis. Koncepcija nesvarstyta net visuose Tarybos komitetuose. Todėl priimami vienpusiai sprendimai, prieštaraujantys teritorijų planavimo teisės aktams bei STR. Be to, nėra svarstomos alternatyvos“, – rašoma bendruomenių prašyme.
Toliau prašyme užsimenama apie piliečių teises: „Piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės. Vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Savivalda yra grindžiama savivaldybės gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principais. Savivaldybės institucijos privalo sudaryti sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatinti kitas pilietinės iniciatyvos formas.“
Atsakymo nesulaukė
Priminsime, kad miesto bendrojo plano keitimo koncepcija bandyta svarstyti vasario 28 dienos Tarybos posėdyje. Tačiau didžioji dalis politikų balsavo prieš, kad minėtas klausimas būtų įtrauktas į Tarybos darbotvarkę. Nuspręsta šio klausimo posėdyje nenagrinėti, nes jis svarstytas ne visuose Tarybos komitetuose ir norint jį paruošti tinkamai būtina pratęsti diskusijas. Į jas siūloma pakviesti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus atstovus, miesto bendruomenę.
Kovo pradžioje Gamtininkų, Liekupio, Rožyno bendruomenės kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydamos skubiai sukviesti viešą susirinkimą ir apsvarstyti miesto bendrojo plano keitimo koncepciją. Bendruomenės nori, kad tokiame susirinkime dalyvautų ne tik jų atstovai, bet ir bendrojo plano keitimo koncepcijos rengėjai. Tačiau kol kas atsakymo, ar įvyks viešas susirinkimas, kuriame bus svarstoma miesto bendrojo plano keitimo koncepcija, iniciatyvios bendruomenės negavo. Tačiau jos rankų nuleisti neketina. Bendruomenių atstovai planuoja dalyvauti visuose Tarybos komitetų posėdžiuose, kuriuose bus svarstoma bendrojo plano keitimo koncepcija. Šiandien šį klausimą svarstys Strateginio planavimo ir investicijų komitetas.
Jurginų gatvės nekeisti
Pakalbintas bendruomenių atstovas E. Pribušauskas „Panevėžio balsui“ pareiškė, kad bendrojo plano keitimo koncepcijos klausimas galbūt buvo svarstytas ir vakar vykusiame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. „Komiteto posėdžio darbotvarkėje įrašyto šito klausimo nėra, bet kas gali paneigti, kad jis nėra paslėptas po žodžiais „Kiti klausimai“. Be to, dar niekada nebuvo, kad nebūtų galima susipažinti su svarstomų posėdyje klausimų medžiaga. Šios medžiagos nėra internete, todėl kelia abejones ir gali būti, kad taip slepiama informacija nuo visuomenės. Nesvarbu, kad Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto darbotvarkėje nėra bendrojo plano keitimo koncepcijos klausimo, yra kiti klausimai – teikiami pasiūlymai Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginiam planui. Tai labai svarbus klausimas, rūpintis ir miesto bendruomenėms“, – kalbėjo E. Pribušauskas, kad valdininkai svarbius klausimus nuo bendruomenių slepia.
Trijų bendruomenių atstovas E. Pribušauskas mano, kad Jurginų gatvė turi likti tokia, kokia yra. „Koncepcijos planuose numatyta, kad Jurginų gatvė taps B1 kategorijos gatve, kitaip šiauriniu aplinkkeliu. Negalima leisti, kad paprasta gyvenamojo kvartalo gatvė taptų vadinamuoju atominiu keliu ir būtų keturių juostų. Net ir Savivaldybės valdininkų garantijos, kad Jurginų gatvė bus dviejų juostų, neįtikina, kad taip bus. Tokie esą pagerinimai nepagerins bendruomenės transporto susisiekimo galimybių ir neužtikrins gyventojų saugumo. Mūsų manymu, dabartinis Rožyno kvartalo gatvių tinklas pakankamai išplėtotas ir šiame kvartale keisti gatvių tinklo nereikia. Todėl pritariame rajono mero Povilo Žagunio siūlymui, kad šiaurinį aplinkkelį galima tiesti per Skynimų kaimą. Toks pasiūlymas pats tinkamiausias“, – teigė E. Pribušauskas ir pabrėžė, kad rajono meru pasitiki.
Pasiūlė alternatyvą
Apie Jurginų gatvės tiesimą ir alternatyvą kovo 8 dieną buvo kalbama susitikime, kuriame dalyvavo miesto Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė, miesto Tarybos nariai, rajono meras Povilas Žagunis, rajono Savivaldybės administracijos vadovai ir Architektūros skyriaus specialistai. Dalyvavo ir Rožyno bendruomenės atstovai. Susitikime kalbėta apie Jurginų gatvės tiesimą ir galimas alternatyvas.
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis pristatė galimybes, kaip būtų galima išvengti aplinkkelio per Rožyno mikrorajoną tiesimo.
„Yra alternatyva tiesti kelią per Skynimų kaimą ir išvengti kelio Rožyno bendruomenės teritorijoje. Tačiau kaip greit šį projektą įmanoma įgyvendinti, nežinau, nes tam reikia naujų skaičiavimų, papildomų investicijų ir sprendimų išperkant privačią žemę. O tai gali užtrukti“, – sakė S. Glinskis.
Rajono meras P. Žagunis patarė Rožyno bendruomenei ir miesto Savivaldybei pasinaudoti situacija dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir nutiesti per Rožyno mikrorajoną nedidelę, gyventojų ir miesto poreikius atitinkančią gatvę.
Tame pačiame pasitarime miesto Savivaldybės administracijos direktorė K. Vareikienė išreiškė susirūpinimą, kad kažkas sąmoningai sėja nesantaiką tarp Savivaldybės ir Rožyno bendruomenės gyventojų. Pasak jos, Rožyno bendruomenė sąmoningai klaidinama. Esą Jurginų gatvės trasoje tiesti 4 juostų kelio neplanuojama, o numatytas elementarus 2 juostų kelias.
Kvepia populizmu
Tokiam siūlymui pritaria ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas A. Petrauskas. „Tai ne koks atominis kelias ar šiaurinis aplinkkelis, o bus paprasta dviejų juostų gatvė. Be to, rajono Savivaldybės siūlymas aplinkkelį perkelti į rajoną – populistinis. Eilinis politikavimas, nes toks siūlymas nepagrįstas. Šis klausimas nėra suderintas, o bendruomenės, išgirdusios tokį siūlymą, ploja rankomis. Reikia viską gerai apsvarstyti ir tinkamai parengti bendrojo plano keitimo koncepciją. Išgirsti architektų nuomonę, sužinoti, ką tuo klausimu mano Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, bei tartis su miesto bendruomenėmis. Bendrojo plano koncepcija turi būti tokia, kad po kelerių metų galėtume ja vadovautis ir tinkamai plėtoti miestą“, – pabrėžė A. Petrauskas.
Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos tvirtinimas Taryboje sukėlė įvairių atgarsių. Minėtam planui prieštarauja net trys miesto bendruomenės – Gamtininkų, Liekupio, Rožyno. Visos trys surašė prašymą, kuris adresuotas ne tik miesto Tarybai, bet ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkui Alfonsui Petrauskui bei visiems šio komiteto nariams. Bendruomenių prašyme išreikšta abejonė parengtais bendrojo plano keitimo sprendiniais. Ypač piktinamasi valdininkų ketinimais nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę ar kitaip vadinamą šiaurinį aplinkkelį. Be to, bendruomenes erzina, kad svarbūs miestui klausimai Savivaldybėje svarstomi už uždarų durų, o panevėžiečiai apie tai sužino tik juos priėmus.
Piliečių teisės pamintos
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui pateiktame trijų miesto bendruomenių rašte, kurį pasirašė Egidijus Pribušauskas, prašoma, kad baigiamoje rengti Panevėžio bendrojo plano keitimo koncepcijoje būtų pakeisti šiuo metu galiojančio miesto bendrojo plano sprendiniai nutiesti dabartinės Jurginų gatvės trasoje B1 kategorijos gatvę (šiaurinį aplinkkelį). „Nepaisant to, kad toks sprendinys dar 2008–2009 metais pripažintas kaip netinkamas pagal Statybų techninį reglamentą (STR) ir teisės aktus bei visai kita aplinkkelio alternatyva numatyta Panevėžio rajono savivaldybės bendrajame plane, planavimo organizatoriams atstovaujantis miesto architektas Saulius Matulis ir toliau teigia, jog tai optimalus sprendimas. Šios koncepcijos viešas svarstymas organizuotas netinkamai: nevyko konsultacijos su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir Gamtininkų, Liekupio, Rožyno bendruomenėmis. Koncepcija nesvarstyta net visuose Tarybos komitetuose. Todėl priimami vienpusiai sprendimai, prieštaraujantys teritorijų planavimo teisės aktams bei STR. Be to, nėra svarstomos alternatyvos“, – rašoma bendruomenių prašyme.
Toliau prašyme užsimenama apie piliečių teises: „Piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės. Vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Savivalda yra grindžiama savivaldybės gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principais. Savivaldybės institucijos privalo sudaryti sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatinti kitas pilietinės iniciatyvos formas.“
Atsakymo nesulaukė
Priminsime, kad miesto bendrojo plano keitimo koncepcija bandyta svarstyti vasario 28 dienos Tarybos posėdyje. Tačiau didžioji dalis politikų balsavo prieš, kad minėtas klausimas būtų įtrauktas į Tarybos darbotvarkę. Nuspręsta šio klausimo posėdyje nenagrinėti, nes jis svarstytas ne visuose Tarybos komitetuose ir norint jį paruošti tinkamai būtina pratęsti diskusijas. Į jas siūloma pakviesti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus atstovus, miesto bendruomenę.
Kovo pradžioje Gamtininkų, Liekupio, Rožyno bendruomenės kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydamos skubiai sukviesti viešą susirinkimą ir apsvarstyti miesto bendrojo plano keitimo koncepciją. Bendruomenės nori, kad tokiame susirinkime dalyvautų ne tik jų atstovai, bet ir bendrojo plano keitimo koncepcijos rengėjai. Tačiau kol kas atsakymo, ar įvyks viešas susirinkimas, kuriame bus svarstoma miesto bendrojo plano keitimo koncepcija, iniciatyvios bendruomenės negavo. Tačiau jos rankų nuleisti neketina. Bendruomenių atstovai planuoja dalyvauti visuose Tarybos komitetų posėdžiuose, kuriuose bus svarstoma bendrojo plano keitimo koncepcija. Šiandien šį klausimą svarstys Strateginio planavimo ir investicijų komitetas.
Jurginų gatvės nekeisti
Pakalbintas bendruomenių atstovas E. Pribušauskas „Panevėžio balsui“ pareiškė, kad bendrojo plano keitimo koncepcijos klausimas galbūt buvo svarstytas ir vakar vykusiame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. „Komiteto posėdžio darbotvarkėje įrašyto šito klausimo nėra, bet kas gali paneigti, kad jis nėra paslėptas po žodžiais „Kiti klausimai“. Be to, dar niekada nebuvo, kad nebūtų galima susipažinti su svarstomų posėdyje klausimų medžiaga. Šios medžiagos nėra internete, todėl kelia abejones ir gali būti, kad taip slepiama informacija nuo visuomenės. Nesvarbu, kad Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto darbotvarkėje nėra bendrojo plano keitimo koncepcijos klausimo, yra kiti klausimai – teikiami pasiūlymai Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginiam planui. Tai labai svarbus klausimas, rūpintis ir miesto bendruomenėms“, – kalbėjo E. Pribušauskas, kad valdininkai svarbius klausimus nuo bendruomenių slepia.
Trijų bendruomenių atstovas E. Pribušauskas mano, kad Jurginų gatvė turi likti tokia, kokia yra. „Koncepcijos planuose numatyta, kad Jurginų gatvė taps B1 kategorijos gatve, kitaip šiauriniu aplinkkeliu. Negalima leisti, kad paprasta gyvenamojo kvartalo gatvė taptų vadinamuoju atominiu keliu ir būtų keturių juostų. Net ir Savivaldybės valdininkų garantijos, kad Jurginų gatvė bus dviejų juostų, neįtikina, kad taip bus. Tokie esą pagerinimai nepagerins bendruomenės transporto susisiekimo galimybių ir neužtikrins gyventojų saugumo. Mūsų manymu, dabartinis Rožyno kvartalo gatvių tinklas pakankamai išplėtotas ir šiame kvartale keisti gatvių tinklo nereikia. Todėl pritariame rajono mero Povilo Žagunio siūlymui, kad šiaurinį aplinkkelį galima tiesti per Skynimų kaimą. Toks pasiūlymas pats tinkamiausias“, – teigė E. Pribušauskas ir pabrėžė, kad rajono meru pasitiki.
Pasiūlė alternatyvą
Apie Jurginų gatvės tiesimą ir alternatyvą kovo 8 dieną buvo kalbama susitikime, kuriame dalyvavo miesto Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė, miesto Tarybos nariai, rajono meras Povilas Žagunis, rajono Savivaldybės administracijos vadovai ir Architektūros skyriaus specialistai. Dalyvavo ir Rožyno bendruomenės atstovai. Susitikime kalbėta apie Jurginų gatvės tiesimą ir galimas alternatyvas.
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis pristatė galimybes, kaip būtų galima išvengti aplinkkelio per Rožyno mikrorajoną tiesimo.
„Yra alternatyva tiesti kelią per Skynimų kaimą ir išvengti kelio Rožyno bendruomenės teritorijoje. Tačiau kaip greit šį projektą įmanoma įgyvendinti, nežinau, nes tam reikia naujų skaičiavimų, papildomų investicijų ir sprendimų išperkant privačią žemę. O tai gali užtrukti“, – sakė S. Glinskis.
Rajono meras P. Žagunis patarė Rožyno bendruomenei ir miesto Savivaldybei pasinaudoti situacija dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir nutiesti per Rožyno mikrorajoną nedidelę, gyventojų ir miesto poreikius atitinkančią gatvę.
Tame pačiame pasitarime miesto Savivaldybės administracijos direktorė K. Vareikienė išreiškė susirūpinimą, kad kažkas sąmoningai sėja nesantaiką tarp Savivaldybės ir Rožyno bendruomenės gyventojų. Pasak jos, Rožyno bendruomenė sąmoningai klaidinama. Esą Jurginų gatvės trasoje tiesti 4 juostų kelio neplanuojama, o numatytas elementarus 2 juostų kelias.
Kvepia populizmu
Tokiam siūlymui pritaria ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas A. Petrauskas. „Tai ne koks atominis kelias ar šiaurinis aplinkkelis, o bus paprasta dviejų juostų gatvė. Be to, rajono Savivaldybės siūlymas aplinkkelį perkelti į rajoną – populistinis. Eilinis politikavimas, nes toks siūlymas nepagrįstas. Šis klausimas nėra suderintas, o bendruomenės, išgirdusios tokį siūlymą, ploja rankomis. Reikia viską gerai apsvarstyti ir tinkamai parengti bendrojo plano keitimo koncepciją. Išgirsti architektų nuomonę, sužinoti, ką tuo klausimu mano Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, bei tartis su miesto bendruomenėmis. Bendrojo plano koncepcija turi būti tokia, kad po kelerių metų galėtume ja vadovautis ir tinkamai plėtoti miestą“, – pabrėžė A. Petrauskas.
„Surėmė pečius bendram tikslui“
Parašė Lina DRANSEIKAITĖ („Sekundė“, 2013-03-06)
Bendruomeninis judėjimas Panevėžyje įgavo pagreitį. Net trys šiaurinės miesto dalies bendruomenės – Rožyno, Liekupio ir Gamtininkų – stojo į kovą prieš valdžios užmojus per miegamąjį rajoną tiesti keturių juostų magistralinį kelią, per kurį būtų gabenamas atominės jėgainės reaktorius.
Įsikūrė dėl aplinkkelio
Tik šiais metais įregistruotos Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenės pirmininkas Egidijus Pribušauskas „Sekundei“ teigė, kad jis pats asmeniškai vakar miesto Savivaldybei įteikė kreipimąsi, pasirašytą visų trijų Rožyno seniūnaitijos bendruomenių, kuriuo prašoma valdžios neignoruoti panevėžiečių siūlymų.
Miesto Savivaldybė, pasak pirmininko, apie magistralinio kelio tiesimą per tankiai apgyvendintą rajoną privalėjo informuoti bendruomenę, surengti šiuo klausimu diskusiją. Deja, kol kas visi sprendimai priimami už uždarų durų.
„Visos trys bendruomenės buvome priverstos pasirašyti kreipimąsi dėl aplinkkelio. Pagal Vietos savivaldos įstatymą apie tokį projektą visuomenė turėjo būti tinkamai informuota, kviečiama į diskusiją. O dabar į neva kažkur paskelbtą susirinkimą su plano rengėjais bendruomenės nebuvo pakviestos. Mes sieksime, kad būtų suorganizuotas viešas susirinkimas“, – teigė E. Pribušauskas.
Jeigu valdžia ir toliau ignoruos vietos gyventojų nuomonę, neatmetama galimybė kreiptis ir į teismą.
Pasak Gamtininkų bendruomenės pirmininko, ši bendruomenė pirmiausia ir buvo sukurta tam, kad tinkamai būtų apginti gyventojų interesai ir magistralinis kelias neperskrostų gyvenamųjų namų kvartalo.
„Jeigu atsirastų toks kelias, mes būtume įkalinti kaip indėnai rezervate. Todėl turime stiprinti savo pozicijas. Viena bendruomenė – ne karys, o trys – jau ataka. Kuo daugiau bendruomenių, tuo mes stipresni. Valdžia mūsų nenori klausyti, bet tikiu, kad visi bendrai galime pasiekti kompromisą“, – vylėsi E. Pribušauskas.
Palikti nežinomybėje
Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė džiaugiasi, kad gyventojai darosi bendruomeniškesni ir stoja į kovą už savo teises ir orų gyvenimą. Rožyno mikrorajone veikia net trys bendruomenės, kurios ne tik švenčia kartu įvairias šventes, bet ir suremia pečius dėl bendro tikslo.
„Džiugu, kad bendruomeninis judėjimas įsisiūbuoja. Į vieną krūvą suburti visus gyventojus gana sudėtinga, todėl ir veikia ne viena bendruomenė. Susivienijus ir bendrą tikslą lengviau pasiekti. Juk visose trijose bendruomenėse – tie patys gyventojai, jau prieš šešerius metus stoję po ta pačia vėliava. Ar miestui reikalinga tokia baisybė, kviesčiau pasvarstyti visus panevėžiečius“, – sakė R. Šerplienė.
Rožyno bendruomenė ne kartą kreipėsi į miesto valdžią, Tarybos narius, tačiau kol kas – jokio aiškaus atsakymo. Pasak R. Šerplienės, visi aplinkui tik kalba, kad kelias bus, o kur ir koks – lieka neaišku.
„Jau šešti metai, kai kalbama apie magistralinio kelio tiesimą per Rožyną. Jau pati pradedu abejoti, ar bus priimtas gyventojams palankus sprendimas, nes aplinkui tik kalbama, kad kelias bus. Iš pradžių žadėjo, kad bus dviejų eismo juostų kelias, o dabar – atominis kelias.
O kas už mūsų ir mūsų vaikų, anūkų sveikatą pakovos? Kas gali garantuoti, kad ten, kur dabar žaidžia vaikai, nebus vežamos atominės atliekos?“ – baiminosi Rožyno bendruomenės pirmininkė.
Jos manymu, už viso grandiozinio ir miestui žalingo projekto kyšo kažkieno nematomos ausys, nes gyventojų siūlymai yra visiškai ignoruojami. Juk jau 2008 m. buvo skirta pinigų parengti alternatyvų kelio projektą, tačiau atsitiko taip, kad neliko nei pinigų, nei projekto.
„Mes nesiūlome atsisakyti kelio, mes tik siūlome jį tiesti šiek tiek toliau, iškelti į tuščią teritoriją.
Nors tai šiek tiek brangesnis projektas, tačiau nebūtų pažeistos Rožyno gyventojų
teisės“, – sakė R. Šerplienė.
Ieško pigesnio varianto
Pirminiais duomenimis, kol kas maršruto reaktoriui rengėjai bendrovė „Sweco Lietuva“ atominius išbandymus yra numačiusi arterinėms Panevėžio gatvėms.
Reaktorių į Aukštaitijos sostinę numatyta įvežti J. Janonio arba Pušaloto gatvėmis, toliau trasa driektųsi S. Kerbedžio g. iki sankirtos su Smėlynės g., po to – į Paliūniškio g., Paliūniškio kaimo link.
Toks planas Savivaldybę galėtų įstumti į finansinę duobę. Mat tam reikėtų rekonstruoti
5,1 km gatvių – pertvarkyti S. Kerbedžio, J. Janonio, Smėlynės gatves, išmontuoti 60 apšvietimo stulpų, iškirsti apie 100 medžių, gerokai praplatinti Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryžą, sustiprinti po gatvėmis nutiestas šilumos trasas. Tai galėtų kainuoti apie
23 mln. Lt. Pervežus krovinį visą infrastruktūrą reikėtų vėl atkurti.
Kita išeitis – už valstybės lėšas per Rožyną nutiesti miesto planuose jau seniai numatytą Jurginų gatvę ir ja pervežti atominį reaktorių.
Taip ir lėšų būtų sutaupyta, ir miestas turėtų naujai grįstą gatvę, tai leistų pagerinti susisiekimą su šiaurine dalimi ir sumažintų transporto srautus per centrą.
Įsikūrė dėl aplinkkelio
Tik šiais metais įregistruotos Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenės pirmininkas Egidijus Pribušauskas „Sekundei“ teigė, kad jis pats asmeniškai vakar miesto Savivaldybei įteikė kreipimąsi, pasirašytą visų trijų Rožyno seniūnaitijos bendruomenių, kuriuo prašoma valdžios neignoruoti panevėžiečių siūlymų.
Miesto Savivaldybė, pasak pirmininko, apie magistralinio kelio tiesimą per tankiai apgyvendintą rajoną privalėjo informuoti bendruomenę, surengti šiuo klausimu diskusiją. Deja, kol kas visi sprendimai priimami už uždarų durų.
„Visos trys bendruomenės buvome priverstos pasirašyti kreipimąsi dėl aplinkkelio. Pagal Vietos savivaldos įstatymą apie tokį projektą visuomenė turėjo būti tinkamai informuota, kviečiama į diskusiją. O dabar į neva kažkur paskelbtą susirinkimą su plano rengėjais bendruomenės nebuvo pakviestos. Mes sieksime, kad būtų suorganizuotas viešas susirinkimas“, – teigė E. Pribušauskas.
Jeigu valdžia ir toliau ignoruos vietos gyventojų nuomonę, neatmetama galimybė kreiptis ir į teismą.
Pasak Gamtininkų bendruomenės pirmininko, ši bendruomenė pirmiausia ir buvo sukurta tam, kad tinkamai būtų apginti gyventojų interesai ir magistralinis kelias neperskrostų gyvenamųjų namų kvartalo.
„Jeigu atsirastų toks kelias, mes būtume įkalinti kaip indėnai rezervate. Todėl turime stiprinti savo pozicijas. Viena bendruomenė – ne karys, o trys – jau ataka. Kuo daugiau bendruomenių, tuo mes stipresni. Valdžia mūsų nenori klausyti, bet tikiu, kad visi bendrai galime pasiekti kompromisą“, – vylėsi E. Pribušauskas.
Palikti nežinomybėje
Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė džiaugiasi, kad gyventojai darosi bendruomeniškesni ir stoja į kovą už savo teises ir orų gyvenimą. Rožyno mikrorajone veikia net trys bendruomenės, kurios ne tik švenčia kartu įvairias šventes, bet ir suremia pečius dėl bendro tikslo.
„Džiugu, kad bendruomeninis judėjimas įsisiūbuoja. Į vieną krūvą suburti visus gyventojus gana sudėtinga, todėl ir veikia ne viena bendruomenė. Susivienijus ir bendrą tikslą lengviau pasiekti. Juk visose trijose bendruomenėse – tie patys gyventojai, jau prieš šešerius metus stoję po ta pačia vėliava. Ar miestui reikalinga tokia baisybė, kviesčiau pasvarstyti visus panevėžiečius“, – sakė R. Šerplienė.
Rožyno bendruomenė ne kartą kreipėsi į miesto valdžią, Tarybos narius, tačiau kol kas – jokio aiškaus atsakymo. Pasak R. Šerplienės, visi aplinkui tik kalba, kad kelias bus, o kur ir koks – lieka neaišku.
„Jau šešti metai, kai kalbama apie magistralinio kelio tiesimą per Rožyną. Jau pati pradedu abejoti, ar bus priimtas gyventojams palankus sprendimas, nes aplinkui tik kalbama, kad kelias bus. Iš pradžių žadėjo, kad bus dviejų eismo juostų kelias, o dabar – atominis kelias.
O kas už mūsų ir mūsų vaikų, anūkų sveikatą pakovos? Kas gali garantuoti, kad ten, kur dabar žaidžia vaikai, nebus vežamos atominės atliekos?“ – baiminosi Rožyno bendruomenės pirmininkė.
Jos manymu, už viso grandiozinio ir miestui žalingo projekto kyšo kažkieno nematomos ausys, nes gyventojų siūlymai yra visiškai ignoruojami. Juk jau 2008 m. buvo skirta pinigų parengti alternatyvų kelio projektą, tačiau atsitiko taip, kad neliko nei pinigų, nei projekto.
„Mes nesiūlome atsisakyti kelio, mes tik siūlome jį tiesti šiek tiek toliau, iškelti į tuščią teritoriją.
Nors tai šiek tiek brangesnis projektas, tačiau nebūtų pažeistos Rožyno gyventojų
teisės“, – sakė R. Šerplienė.
Ieško pigesnio varianto
Pirminiais duomenimis, kol kas maršruto reaktoriui rengėjai bendrovė „Sweco Lietuva“ atominius išbandymus yra numačiusi arterinėms Panevėžio gatvėms.
Reaktorių į Aukštaitijos sostinę numatyta įvežti J. Janonio arba Pušaloto gatvėmis, toliau trasa driektųsi S. Kerbedžio g. iki sankirtos su Smėlynės g., po to – į Paliūniškio g., Paliūniškio kaimo link.
Toks planas Savivaldybę galėtų įstumti į finansinę duobę. Mat tam reikėtų rekonstruoti
5,1 km gatvių – pertvarkyti S. Kerbedžio, J. Janonio, Smėlynės gatves, išmontuoti 60 apšvietimo stulpų, iškirsti apie 100 medžių, gerokai praplatinti Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryžą, sustiprinti po gatvėmis nutiestas šilumos trasas. Tai galėtų kainuoti apie
23 mln. Lt. Pervežus krovinį visą infrastruktūrą reikėtų vėl atkurti.
Kita išeitis – už valstybės lėšas per Rožyną nutiesti miesto planuose jau seniai numatytą Jurginų gatvę ir ja pervežti atominį reaktorių.
Taip ir lėšų būtų sutaupyta, ir miestas turėtų naujai grįstą gatvę, tai leistų pagerinti susisiekimą su šiaurine dalimi ir sumažintų transporto srautus per centrą.
